Lietuviai ir latviai, nepamirškime, mūsų paveldas bendras!

Updated: Nov 19, 2018

Apie lietuvių ir latvių bendrystę žinome nuo mažumės, bet vėliau turime daug progų įsitikinti, kad kalbos skiriasi ir nėra lengva vienai baltų tautai suprasti kitą. Skirtumus dar labiau aštrina šiuolaikinio Lietuvos ir Latvijos gyvenimo spalvos, visuomenės nuotaikos ir daugelis kitų aplinkybių. Tačiau pasitikdami nepriklausomos Latvijos Respublikos šimtmetį kalbėkime ne apie skirtumus, o apie tai, kas mus jungia.


Kuršių, žiemgalių ir sėlių genčių paveldas – neaprėpiamas, neišmatuojamas. Šimtus kilometrų nuo Baltijos jūros iki Dauguvos plyti mūsų piliakalniai, šventvietės, pilkapiai. Kurį priešistorinį ir ankstyvosios mūsų tautų istorijos reiškinį bepaimtume, vis atrasime bendrumą. Ne panašumų, o tapatumą. Kada tai pažinsime ir apmąstysime, pajusime, kokie tvirti saitai tarpusavyje sieja lietuvius ir latvius, latvius ir lietuvius.


Šiandien atkreipkime dėmesį į simbolinę vietą – Užubalių piliakalnį (Rokiškio r.), kurį Lietuva ir Latvija dalijasi pusiau; kitapus sienos – Petrukų kaimas (Jėkabpilio r.). Nuošaliai esančią archeologijos ir mitologijos vertybę tyrėjai atrado tik baigiantis XX amžiui. Lietuvos pusėje žinomi padavimai apie tai, kad čia būta miesto ir kapinių, o baudžiavos laikais esą buvo kariami nusižengę baudžiauninkai ir kalnas pramintas Kartuvių vardu (latvių kalba Karātavu kalns).

Beveik ant Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos, tačiau keli metrai Latvijos pusėn, iki XIX a. pabaigos yra buvęs deivės Maros lova (Māras gulta) vadinamas akmuo su Maros dubeniu (Māras bļoda) vadinama įduba ir heraldiniais ženklais. Iš po akmens tryško šaltinis, jo vanduo laikytas nepaprastu. Pasakojama, kad šioje vietoje senovėje aukotos aukos, o XX a. pirmoje pusėje buvo surastas akmeninis kirvis su skyle kotui.

Pastarąjį dešimtmetį žvalgydami Užubalių piliakalnį Lietuvos archeologai rado lipdytos keramikos šukių ir dar labiau praturtino vietos pasakojimą: manytina, kad šie žmonių pėdsakai gali būti iš bronzos amžiaus. Šventvietėms būdingas akmuo su šaltiniu galėjo būti naudojamas ilgiau negu įtvirtinta gyvenvietė. Istoriniai ženklai ant akmens laikytini naujųjų amžių žyme. Iš to paties laikotarpio, manytina, kilęs ir su senosiomis šventėmis siejamas Kartuvių kalno pavadinimas (kartys aukštyn keliamos per Rasų šventę).


Užubalių piliakalnis, žvelgiant iš rytų pusės. Vykinto Vaitkevičiaus nuotrauka (2005 m. rugpjūtis)

Užubalių piliakalnio topografija ir saugomos teritorijos plotas. Gerai matoma Latvijos Respublikai priklausanti piliakalnio dalis (šiaurės vakarinė). XX a. 8 dešimt. žemėlapio M 1: 10 000 ištrauka

Valstybinės Lietuvos ir Latvijos sienos griovys, kertantis Užubalių piliakalnį. V. Vaitkevičiaus nuotrauka (1994 m. sausis)

Padavimus apie Užubalių piliakalnį pasakoja šimtametis vietos gyventojas P. Skruodys. V. Vaitkevičiaus nuotrauka (1994 m. sausis)

Norintys į ekskursiją, Užubalių piliakalnį ant Lietuvos ir Latvijos sienos atras nesunkiai: 56.144514, 25.504832 (WGS84) arba 593517, 6224429 (LKS94).



330 views

MB Vykinto keliai, registracijos nr. 304925277. A/s LT37 3500 0100 0402 0987, Paysera LT

Pašulniškių vs. 1, Pašulniškės, LT-15210 Vilniaus r. 

tel. 8 613 11178, vykintokeliai@gmail.com