top of page

Vėlių takai

Atnaujinta: 2018-11-20

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.


Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos kojomis žemės, tarsi slysdamos, plaukdamos virš žemės paviršiaus), atpažįstamas iš to, kad čia neauga medžiai, kartais pasėliai ir net žolė. Apie tokį atvejį pasakoja istorija, 1937 m. užrašyta Kabelių kaime (Panevėžio r.):


Senelių pasakojimas

Yra netoli nuo vieškelio, iš tokios koplyčios per lauką toks platus ruožas. Gal apie tris sieksnius platumo eina tas ruožas ligi Šlikų kapų, − niekas ti neauga, nors šalimiais auga javai. Seni žmonės tą vietą vadina „dūšių takas“. Šventoriuj koplytėlės daug žmonių prikavota [= prilaidota], tai tos dūšios, sako seneliai, eina pas Pašlikės kapų dūšias. Vienos pas kitas eina, ir pramynė taką. Panevėžio valsčiuje prie Kabelių, Kabelių ir Preidžių lauke tas takas.


Dūšių takas jungė dešiniame Juodos krante pastatytą koplyčią (pietuose) ir Šlikų vardu vadinamas Kabelių kapines (šiaurėje). Šiandien tako vietoje įkurtos sodybos, daržai, ariami laukai. Nors aiškių šio tako žymių nebesimato, galimas daiktas, kad jo pėdsaku laikytinas Šlikų kapines juosiančio ant žemių pylimo neapaugęs 11 m pločio tarpas kapinių pietų pusėje. Neseniai šią vietą lankęs bičiulis Dainius Jurevičius sakė, šis takas vis dar pastebimas. Cituoju Dainių: „Mano trečios eilės puseserė (partizano Levingstono anūkė) Kabeliuose pernai, prie Juodos upelio nusipirko sodybą. Šiandien [2018 m. spalio 10