Krivulės - ypatingai senas mūsų kultūros ir visuomenės istorijos reiškinys. Žinių apie tai, kad nepaprastosios krivių, o vakarų baltų gentyse - vaidilų (pavadinimas kilęs iš žodžio vaidė "sueiga") lazdos kvietė susirinkti į konkrečias vietas, turime ypatingai mažai. Kas nežino Romovės? Tačiau paslaptis gaubia daugumą mažųjų sueigų ir švenčių vietų. Ir štai viena jų išniro, šis atradimas be galo saldus ir reikšmingas!
XIX a. viduryje kun. Ambraziejus Kašarauskas (1821-1882) rankraštyje Lituanica tiksliai nurodė Krivės kalno vietą prie Janapolės, Telšių r., tad pavyko ją nustatyti (LKS94: 399193, 6186949 arba WGS84: 55° 48' 23.33", 22° 23' 30.96"). Nereikia stebėtis, čia Janapolės, Pabiržulio ir Patilčio kaimų sandūra, o tai būdingas sueigų vietų bruožas.
Jeigu ne tokia patikima nuoroda, kažin ar drįstume žinia lengvai patikėti. O šiandien štai, dar kartą prisiminkim krivules - lazdas ir sueigas - išsaugotas Užnemunėje iki XX a. vidurio, o Punsko lietuvių tarpe - net iki XX a. 8 dešimtmečio pabaigos!
Vienas iš retų krivulės aprašų, paliktų mums Balio Buračo, kilęs iš Vilkaviškio krašto: "Anot Kavaliausko, gyvenančio Maldėnų kaime, čia nuo senų laikų susirinkimams sukviesti per kaimą "eidavo krivelė". Krivelė - tai tokia tam tikra lazda. Krivelė būdavo ne visur vienoda. Ji būdavo tokia, kaip kas kokiame kaime pasidirbdavo. Be to, krivelėj būdavo inkerpama krivulės nešėjų ženklai ir kita, pagal reikalą.
Šioje apylinkėje krivelės nešimo papročiai išsilaikė ligi 1912 metų. Tą metą rusų valdžia krivelės nešimą galutinai uždraudė. Nuo to laiko šioje apylinkėj krivelė daugiau nebuvo nešama (...)" (Užrašyta 1934 m. - Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinys 4897, vienetas 22).
Apie Romovę ir krivules dar galima pasiskaityti: http://tautosmenta.lt/…/Vaitkevi…/Vaitkevicius_LK_2003_6.pdf
