10 kelionių ir paskaitų LDK metraščio legendų pėdsakais

I kelionė

Kerniaus miestas. Kelionė po Kernavę ir jos prieigas

​

spauskite ir sužinokite daugiau

II kelionė

Pajautos šventosios liepos. Kelionė po Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštą

​

spauskite ir sužinokite daugiau

III kelionė

Keturios Kuno upės. Kelionė po Kauno apylinkes

​

spauskite ir sužinokite daugiau

IV kelionė

Šventoji Kukavaičio giria. Kelionė po Ukmergės kraštą

​

spauskite ir sužinokite daugiau

V kelionė

Kunigaikščio Spėros ežeras. Kelionė po Širvintų kraštą

spauskite ir sužinokite daugiau

VI kelionė

Giedrio kunigaikštystė. Kelionė po Molėtų kraštą

​

spauskite ir sužinokite daugiau

VII kelionė

Utenio pilis. Kelionė po Utenos kraštą

​

spauskite ir sužinokite daugiau

VIII kelionė

Šventaragio slėnis. Kelionė po Vilnių ir priemiesčius

​

spauskite ir sužinokite daugiau

IX kelionė

Eikšio sala. Kelionė po Šalčininkų kraštą

spauskite ir sužinokite daugiau

X kelionė

Kunigaikščio Palemono kelias. Kelionė po Jurbarko kraštą

spauskite ir sužinokite daugiau

užveskite ant

norimo herbo!

Vienas Romos kunigaikštis, vardu Palemonas, iškeliavo kartu su žmona ir vaikais, ir visais savo turtais, ir su valdiniais, o su tuo kunigaikščiu iškeliavo penki šimtai bajorų su žmonomis ir su vaikais. Ir išplaukė laivais link saulėlydžio, norėdami žemėje susirasti sau ramią vietelę, kurioje galėtų įsikurti. Tarp šių bajorų keturi buvo aukščiausi kilmingieji iš Kentaurų, Stulpų, Rožių ir Meškų giminės... Tokiu nepaprastu pasakojimu XVI a. pradžioje pradedamas Lietuvos ir Žemaitijos Didžiosios Kunigaikštystės metraštis.

​

LDK metraštininkai greta valdovų politinių ir karinių laimėjimų aprašė legendinę  tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą ir kaskart vis pagražinamą. Taip metraščiuose atsirado pasakojimai apie romėnus ir valstybę kūrusius valdovus – Kernių, Pajautą, Kukavaitį, Utenį, Šventaragį... Jie pastatė pilis, įkūrė miestus, supylė pilkapius ir įsteigė šventvietes. Tai Lietuva iki Lietuvos – istorija, ankstesnė už visus mums šiandien žinomus istorinius faktus. Ką mes apie tai žinome? Kas slypi už paslaptingų valdovų vardų ir kur veda painios kunigaikščių genealogijos? Kaip surasti metraštyje minimas vietas?

I kelionė.  Kernavė ir jos prieigos

Lietuvos metraštis pasakoja, kad kunigaikštis Palemonas su 500 patricijų atplaukė iš Romos ir iš Baltijos jūros Nemunu leidosi žemyn į Lietuvos gilumą. Jo sūnus Kunas keliavo į rytus, kol už Neries atrado dar neapgyvendintą kraštą. Čia jis įkūrė miestą ir paliko valdovu savo sūnų Kernių. Jo garbei - Kernavės pavadinimas. 

Kviečiame keliauti po Kerniaus valdas, atrasti Kernavę ir jos apylinkes:

• pasidairyti nuo piliakalnių, pasigrožėti senosios Lietuvos

       sostinės ikoniniu vaizdu;

• aplankyti XIV a. miesto vietą ir tris viduramažių amatininkų sodybas;

• pasižvalgyti nuo skardžio, kur žvalgėsi senovės karo žvalgai; 

• paėjėti seniausiu istorijos šaltiniuose aprašytu Lietuvos keliu;

• pamatyti protėvių kapus – tūkstantmečius pilkapius ir

       legendinį karaliaus kapą;

• apglėbti seniausią Kernavės apylinkių ąžuolą.

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 20 puslapių A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

II kelionė.  Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštas

Kunigaikštis Kernius susilaukė vienturtės dukters Pajautos, kuri buvo tokia įžymi, kad po mirties imta garbinti kaip deivė, o ant jos kapo išaugusios liepos imtos laikyti šventomis. 

Kviečiame keliauti po kunigaikštienės Pajautos kraštą, aplankyti jos atminimą menančias vietas ir susipažinti su archeologiniu, istoriniu, mitologiniu paveldu. Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• aplankysite Pajautos kapą ir pabuvosite po jos garbei pasodintomis liepomis;

• nuo iškilaus kalno pasigėrėsite Pajautos kunigaikštystės kraštovaizdžiu;

• apžiūrėsite lietuvių genčiai būdingus pilkapius ir šalia jų augantį ąžuolą suaugusiais kamienais;

• atsigaivinsite prieš saulę tekančio šaltinio vandeniu;

• užkopsite į piliakalnį, kuriame kitados būta medinės pilies;

• apžiūrėsite stebuklingą akmenį su pėdomis;

• pažvelgsite į Kernavę iš regyklos kitame Neries krante.

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 20 puslapių A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

III kelionė.  Kauno apylinkės

Kunigaikštis Kunas viešpatavo tarp keturių upių – Nemuno, Neries, Nevėžio ir Dubysos; šias valdas jam paskyrė kunigaikštis Palemonas. Prie Nevėžio žiočių Kunas čia įkūrė miestą ir pavadino jį Kaunu. 

Kviečiame keliauti po kunigaikščio Kuno valdas ir daugiau sužinoti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą Kauno mieste bei jo apylinkėse, aplankyti archeologines, istorines ir mitologines vietas Nemuno, Neries ir Nevėžio pakrantėse. Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• Nuo iškilaus piliakalnio, priklausančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nemuno pilių gynybinei sistemai, pasigrožėsite į Nemuną įtekančio Nevėžio vaizdu;   

• pamatysite vieną pačių seniausių ir storiausių Lietuvos ąžuolų, amžiumi mažai nusileidžiančiu Stelmužės ąžuolui;

• gėrėsitės Nemuno ir Neries santaka, apžiūrėsite Kauno pilies mūrus ir susipažinsite su jos istorija;

• aplankysite seniausiai apgyvendintą Kauno vietą, kurioje žmonės buvo įsikūrę jau prieš 12 000 metų;

• užkopsite į ąžuolais apaugusį piliakalnį tarp dviejų tyrų upeliukų ir pailsėsite ramiame gamtos prieglobstyje;

• pasigrožėsite Nevėžio slėniu, atsiveriančiu įspūdingo piliakalnio pylimo. 

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 21 puslapis A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

IV kelionė.  Ukmergės kraštas

Su Romos kunigaikščiu Palemonu į Lietuvą atkeliavo Kentauro herbo didžiūnas Dausprungas, įsikūręs Deltuvoje ir tapęs šios žemės kunigaikščiu. Dausprungo sūnus Girius-Živinbudas vedė legendinę kunigaikštytę Pajautą, o judviejų sūnus Kukavaitis sėdo Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Po mirties jis buvo sudievintas, o giria, kurioje buvo Kukavaičio kapas, imta laikyti šventa.

​

Kviečiame keliauti po Deltuvos kunigaikščių valdas ir daugiau sužinoti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą Ukmergės krašte, aplankyti archeologines, istorines ir mitologines vietas Šventosios pakrantėse. Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• aplankysite vietą, kurioje augo šventoji Kukavaičio giria, – įžymiausią Ukmergės krašto šventvietę;   

• upelių santakoje pamatysite unikalią brastą, kurioje kryžiuojasi senoviniai keliai;

• pabuvosite dvaro sodyboje, kurią legenda sieja su Deltuvos kunigaikščiu Dausprungu, ir pasigėrėsite Šventosios upe; 

• užkopsite ant piliakalnio, kuriame, anot XVI a. istoriko Motiejaus Strijkovskio, stovėjo Dausprungo pilis; 

• apžiūrėsite du apeiginius akmenis su dubenimis;

• aplankysite seną gatvinį kaimą, suformuotą XVI a. valakų reformos metu, kuriame iki XX a. 4 dešimtmečio dar gyvavo sutartinių tradicija;   

• sužinosite, kuriame Ukmergės krašto ežere buvo senovinis kapinynas po vandeniu, ir apžiūrėsite archeologų tyrinėtą vietą.

​

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 24 puslapiai A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

V kelionė.  Širvintų kraštas

Jauniausias kunigaikščio Palemono sūnus Spėra  perėjo Šventosios ir Širvintos upes, čia įsikūrė ir valdė, o po mirties buvo palaidotas prie ežero, kuris dėl Spėros nuopelnų imtas garbinti ir laikyti dievišku.

​

Kviečiame keliauti po kunigaikščio Spėros valdas ir daugiau sužinoti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą lankant archeologines, istorines ir mitologines vietas Širvintų krašte ir Vilniaus rajono šiauriniame paribyje.  Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• atrasite Spėros vardu pavadintą ežerą ir apžiūrėsite čia augantį senolį ąžuolą su dreve;

• užkopsite į piliakalnį, ant kurio XIV a. stovėjo medinė pilis, priklausiusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės gynybiniam žiedui;

• keliausite per mišką iki šių dienų išlikusia XIV a. senkelio atkarpa;

• aplankysite vietą, kurioje 1377 m. šventojoje giraitėje buvo po mirties sudegintas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas;

• apžiūrėsite senovės lietuvių pilkapius;

• pasivaikščiosite po dvaro sodybą, įsikūrusią Radvilų protėvio Viršulio valdoje greta LDK valdovų žirgyno.

​

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 22 puslapiai A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

VI kelionė.  Molėtų kraštas

Palemono ainis kunigaikštis Giedrys prie Kiemento ežero už 6 mylių nuo Neries ir Vilnios santakos pastatė pilį  ir ją pavadino Giedraičiais.

Kviečiame keliauti po Giedrio kunigaikštystę ir daugiau sužinoti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą archeologinėse, istorinėse ir mitologinėse vietose Molėtų krašte.  Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• aplankysite piliakalnį, ant kurio stovėjo legendinio kunigaikščio Giedrio pilis; 

• apžiūrėsite vieną seniausių Lietuvos ąžuolų, kurio kamieno apimtis siekia 8 metrus;

• pasidairysite į įspūdingą slėnį, kuriame buvo įkurta V–XIV amžiui būdinga šventvietė;

• aplankyste kunigaikščio Giedrio vaikaičio Daumano tėvoniją;

• užkopsite į piliakalnį, menantį Daumanto pergalę prieš Livonijos ordino kariuomenę;

• pabūsite senojoje lietuvių šventvietėje, kuri Bažnyčios buvo pervadinta piktosios dvasios vardu;  

• apžiūrėsite LDK laikų dvarvietę, kur Motiejus Giedraitis XVI a. viduryje buvo įrengęs įtvirtintą dvaro sodybą;

•  aplankysite V–XII a. lietuvių pilkapius, stebinančius iki šiol išlikusiais aukštais sampilais. 

​

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 21 puslapis A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

VII kelionė.  Utenos kraštas

Palemono dinastijos ainis Utenis, Pajautos vaikaitis, įkūrė Uteną ir pastatė čia pilį, o vėliau sėdosi  į  Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės sostą.

Kviečiame keliauti po kunigaikščio Utenio valdas ir daugiau sužinoti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą archeologinėse, istorinėse ir mitologinėse vietose Utenos krašte.  Keliaudami  profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• atrasite piliakalnį, kuriame stovėjo legendinio kunigaikščio Utenio pilis; 

• sužinosite, kur sakytinė tradicija byloja esant Utenio kapą;

• nusiprausite versmėje, kurios vanduo laikomas gydančiu ir teikiančiu laimę;

• apkabinsite seniausią Utenos apylinkių ąžuolą;

•  pasigėrėsite vaizdu nuo įspūdingo piliakalnio, kurį XVI a. istorikas M. Strijkovskis laikė Utenio pilies vieta;

• atrasite paslaptingą senovės lietuvių šventvietę, atsiradusią laumei išpylus sterblę smėlio;

• apžiūrėsite akmenį su dubeniu – senovės lietuvių akmeninį aukurą;

• pamatysite piliakalnį su įspūdingu pylimu ir nepaprastai plačiai išsikerojusį uosį (gamtos paminklą) šalia jo;

• aplankysite šventvietę miške, kurią iki mūsų dienų žymi akmuo su laumės pėdomis.

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 22 puslapiai A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

VIII kelionė.  Vilnius ir priemiesčiai

Palemono dinastijos palikuonis  Šventaragis Neries ir Vilnios santakoje įsteigė mirusių Lietuvos kunigaikščių bei žymiausių didikų deginimo vietą ir tapo pirmuoju valdovu, kurio kūnas po mirties čia buvo iškilmingai sudegintas. 

Kviečiame keliauti po legendines Lietuvos metraštyje minimas Vilniaus vietas ir  naujai atrasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą sostinėje.  Keliaudami  profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• sužinosite, kuri Vilniaus vieta kadaise vadinta Šventaragio slėniu ir kur buvo legendinio kunigaikščio Šventaragio įsteigta kulto vieta; 

• apžiūrėsite istorinių akmenų ekspoziciją ir sužinosite kiekvieno jų istoriją;

• užkopsite į kalną, ant kurio legendinė tradicija vaizdavo esant vieno iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kapą;

• aplankysite piliavietę, kurią Lietuvos metraštis sieja su kunigaiščio Alšio pilimi;

•  užkopsite ant piliakalnio, kuris, nors yra Vilniaus mieste, buvo atrastas tik 1987 metais;

• atrasite Vilniuje išlikusius aukštus lietuvių pilkapių sampilus ir  greta jų akmenų su ženklais rinkinį.  

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 22 puslapiai A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

IX kelionė.  Šalčininkai

Tarp Palemono patricijų buvo Rožės, Stulpų ir Meškos herbo didikai. Vienas jų – Eikšys iš Meškos herbo giminės tapo Naugarduko įkūrėjo Erdvilos bendražygiu ir įsikūrė Eišiškėse.   

Kviečiame keliauti po Eikšio valdas ir susipažinsite su Šalčininkų krašto archeologinėmis, istorinėmis ir mitologinėmis  vietomis.

Keliaudami  profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• pabuvosite piliavietėje, kurioje stovėjo LDK sostinės didžiojo gynybinio žiedo pilis, sietina su legendiniu Eikšiu; 

• apžiūrėsite du akmenis su pėdomis, būdingus baltų genčių bronzos ir geležies amžiaus šventvietėms;

• užkopsite į piliakalnį, supiltą dainavių (jotvingių) genties žmonių;   

• pamatysite šventojo ąžuolo kelmą-baublį;

•  apžiūrėsite ir galėsite palyginti du įspūdingus pilkapynus – jotvingių ir lietuvių genčių palikimą; 

•  pabuvosite šventvietėje, šalia kurios XX a. 5 dešimtmetyje gyveno nepaprastas žmogus, turėjęs pranašavimo dovaną, ir sužinosite, koks stebuklas šioje šventvietėje turėjo nutikti.  

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 21 puslapis A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.

X kelionė.  Jurbarkas

Kunigaikščio Palemono sūnūs tapo Lietuvos ir Žemaitijos valdovais, o pats vyriausias jų, Barkus, įsteigė savo sostinę Jurbarke.

Kviečiame keliauti po Palemono ir Barkus valdas ir susipažinti su Lietuvos valstybės istoriją liudijančiomis archeologinėmis, istorinėmis ir mitologinėmis vietomis Nemuno dešiniajame krante.

Keliaudami  profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:

• įkopsite į įspūdingą piliakalnį, kurio pavadinimas mena legendinį kunigaikštį Palemoną; 

• atrasite, kuri vieta Žemaitijoje laikoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino žūties vieta ir jo kapu;   

• užkopsite į XIII a. piliakalnį, kuriame Lietuvos metraštis įkurdino Palemono sūnų Barkų; 

• pabuvosite renesansinėje pilyje – vienoje iš nedaugelio mūrinių renesansinių pilių Lietuvoje, turėjusių ir gynybinę, ir reprezentacinę paskirtį;  

• apžiūrėsite piliavietę, kur  Vokiečių ordinas būtų įkūręs Lietuvos sostinę, jei būtų užkariavęs LDK žemes;

• atsigaivinsite vandeniu iš švento šaltinio, prie kurio kadaise susiburdavo deivės;

• atgausite jėgas sename nuostabiame ąžuolyne.

​

Maršrutą sudarė ir lankomas vietas aprašė prof. Vykintas Vaitkevičius.

Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 28 puslapiai A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.