Užsakykite ekskursiją po baltų kultūros vietas 

Kur staugė geležinis vilkas?

Ekskursija pėsčiomis po Gedimino laikų Vilnių

Visi žinome Vilniaus įkūrimo mitą, pasakojantį apie geležinį vilką, kurį susapnavęs Gediminas pastatė pilį ir čia įkūrė sostinę. Tačiau tik retas žino, kad vilkas staugė būsimos Kreivosios pilies vietoje, pranašaudamas šlovę miestui, išaugsiančiam ant Kalnų parko kalvų. Naujausi tyrinėjimai patvirtina, kad šiame kalvyne būta senojo miesto ir aukštos pilies, kuri krito per 1390 m. Vilniaus puolimą. Po šio puolimo Kreivoji pilis nebebuvo atstatyta, o miestas persikėlė ir augo slėnyje, Vilnios žemupyje, prie mažųjų jos intakų ir šaltinių.

Kviečiame pasivaikščioti po seniausią sostinės dalį, suvokti Kreivosios pilies dydį ir mastą, sužinoti jos įkūrimo bei pražūties istoriją. Nuo Kreivojo kalno žvelgdami į Gedimino pilį, galėsite išgirsti, ką Gedimino laikų religijoje ir politikoje reiškė geležinio vilko mitas ir koks ryšys Kreivąjį miestą sieja su Šventaragio slėniu.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Daiva Vaitkevičienė

​

Trukmė 2 val. pėsčiomis

Atstumas apie 1,2 km

Kaina nuo 150 eurų

"Ir išsirinko kunigaikštis Šventaragis gražią vietą prie Neries..."

Ekskursija pėsčiomis po Vilniaus Šventaragio slėnį

Šventaragis – legendinis lietuvių kunigaikštis ir slėnio Neries ir Vilnios santakoje istorinis pavadinimas. Šventaragio varde slypi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės steigtis ir valstybės suvienijimo bei įtvirtinimo idėja. Naujausi archeologijos, istorijos ir mitologijos tyrimai atskleidžia XII a. pab. − XIII a. pr. valdovo vykdytą senosios religijos suvalstybinimą ir leidžia aptikti jos pėdsakus Vilniaus miestovaizdyje.

Kviečiame pasivaikščioti po Vilniaus Šventaragį, suvokti jo dydį, apmąstyti vaidmenį ir atrasti šiuolaikiniame mieste atraminius taškus, kuriuose Šventaragio mitologinė, religinė ir kultūrinė reikšmė gali būti juntama ir įvaizdinta.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius 

​

Trukmė 2 val. pėsčiomis

Atstumas apie 1,2 km

Kaina nuo 150 eurų

Didžiojo vilniečio mitas

Ekskursija pėsčiomis po Basanavičiaus Vilnių

​

Dr. Jonas Basanavičius – lietuvių tautinės valstybės architektas, kurio gyvenimo pasakojimas neatsiejamas nuo valstybingumo istorijos ir Lietuvos sostinės idėjos. 1905 m. rugpjūtį apsigyvenęs Vilniuje iškilusis politikas, visuomenės ir mokslo veikėjas jo nepaliko ir lenkų okupacijos metais. Kas iš tikrųjų siejo Basanavičių su Vilniumi, ką apie tai sako naujausi atminties, kultūros istorijos tyrinėjimai ir kodėl jis tituluojamas Didžiuoju vilniečiu?

Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškosime lankydami Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos vietas Vilniaus senamiestyje. Įsiskaitydami į Vasario 16-osios akto signataro dienoraščių eilutes atkursime jo gyvenimą Vilniuje ir palyginsime su kitados laikinojoje sostinėje Kaune sukurtu ir iki šiol gyvu Basanavičiaus mitu.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė 2 val. pėsčiomis

Atstumas apie 1,7 km

Kaina nuo 150 eurų

Ar Gedimino kalne tebemiega kariuomenė? 

Ekskursija-pasakojimas ape garsiausią Lietuvos piliakalnį

​

Gedimino kalnas – garsiausias Lietuvos piliakalnis, kurio istorija prasideda daugiau kaip tūkstantį metų prieš kunigaikštį Gediminą ir tęsiasi dar 700 metų po jo. Gedimino kalno archeologiniai sluoksniai – tikras lobynas, kuriame atsispindi visi svarbiausi Lietuvos istorijos laikotarpiai.

Vingiuota ir sudėtinga istorija prasideda nuo įtvirtintos gyvenvietės I t-metyje pr. m. e., o šlovės viršūnę piliakalnis pasiekia Gedimino ir Algirdo laikais; atlaiko Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas bei Vilniaus apgultį, nuo XIX a. tampa LDK atminties vieta, į kurią ir toliau nesiliovė krypę karinių strategų ir politikų akys. Būtent Gedimino kalne 1863 metais carinės valdžios slapčia buvo užkasami sukilimo vadai; 1918 m sausio 1 d. čia pirmą kartą suplevėsavo Lietuvos Trispalvė; 1941 m. gruodžio 13 d. prisiekė Lietuvos laisvės armijos kūrėjai ir t.t.

Kviečiame kartu įkopti į Gedimino kalną, iš naujo atrasti tūkstantmetę Lietuvos istoriją, apžiūrėti archeologinių tyrimų vietas!
 

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir archeologinių tyrimų Gedimino kalne dalyvis dr. Gediminas Petrauskas

​

Trukmė 2 val. pėsčiomis

Kaina nuo 150 eurų

Tautos atminties beieškant

Ekskursija automobiliais Panevėžio ir Kėdainių krašte

Pasaulinio garso lietuvių mokslininko, semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) baltų mitologijai skirtų darbų rinktinė "Tautos atminties beieškant" atveria duris į platų, mūsų visų jausmus ir vaizduotę žadinantį mitologijos pasaulį. Ekskursija pakvies pažvelgti į Greimo mitų pasaulį per kultūros paveldo vietas. Kadangi Greimo tyrinėjimuose svarbūs visi: kalbos, istorijos, archeologijos, kultūros antropologijos, folkloristikos, religijotyros ir daugelis kitų duomenų, tai kiekvienas čia atras sau kažką pažįstamo, suprantamo ir patrauklaus.

Lankomos vietos: vaizdingasis Šventybrastyje (Kėdainių r.), kur išliko unikalus kultūros paveldo vertybių židinys: Šventoji brasta per Nevėžį, šventvietės senoliai ąžuolai; Burvelių kaimas su akmeniu iš namų šventovės; Upytės tradicinių amatų centras; legendinis Čičinsko kalnas; nuostabus Nauradų šventvietės prie Alkupio akmuo Mukolas; vienas didžiausių Šiaurės Lietuvoje – Berčiūnų – pilkapynas.

Ekskursiją veda prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

Trukmė 8 val. (gali būti ilginama iki dviejų dienų ekskursijos)

Atstumas 80 km 

Kaina nuo 250 eurų 

Laimingos vietos

Ekskursija automobiliais po Utenos ir Molėtų kraštą

Nuo neatmenamų laikų laimingos vietos žmonėms teikė sveikatą, jaunystę ir grožį – visa, kas vadinama ir juntama kaip žmogaus, bendruomenės ir tautos laimė. 

Deivė Laima lydi mus nuo pat gimimo, reiškiasi įvairiais pavidalais ir turi daug buveinių. Vienos jai pašvęstos vietos yra nuošaliai miškuose, kitos – namų erdvėje. Kartais tam, kad Laimė šypsotųsi užtenka žinoti nedidelę paslaptį, maldelę ar dainą, o kartais surengti kelias dienas trunkančią šventę... 
 

Lankomos vietos: Laimės slėnis su Sveikatos versme vaizdingojo Narkūnų piliakalnio papėdėje (Utenos r.); vienas iš gražiausių Aukštaitijos piliakalnių Pakalniuose (Utenos r.) su šventviete – Laumės kvartūkėliu; Skudutiškio šventieji akmenys su šaltiniais (Molėtų r.); Svobiškėlio Gojus ir unikalus Valiulio akmuo su ženklais; šventųjų akmenų rinkinys prie Molėtų observatorijos Kulionyse. 
 

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė 8 val. lengvaisiais automobiliais

Atstumas apie 70 km 

Kaina nuo 250 eurų

Gyvieji ir mirusieji: ką apie tai pasakoja baltų kultūros vietos?

Ekskursija automobiliais po Ignalinos kraštą

Sužinokite, ką baltų genčių piliakalniai, šventvietės, pilkapiai, apie juos žinomos sakmės, padavimai ir tikėjimai pasakoja apie gyvųjų ir mirusiųjų ryšius nuo gilios priešistorės iki pat šių dienų.

Lankomos vietos: ​ Antakmenės Aukų akmuo Piestokalnio papėdėje; pats didžiausias Lietuvoje Gedžiūnėlių pilkapynas; Garšvinės Kaukučio šventvietė; Kazlupiškės piliakalnis; Mieliatilčio senovės gyvenvietė II; Vėlio ežeras; Mažulonių piliakalnis. 

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Daiva Vaitkevičienė

​

Trukmė 8 val. lengvaisiais automobiliais

Atstumas apie 70 km 

Kaina nuo 250 eurų

Saulės krėslas ir kiti nepaprasti baltų mitai

apie dangų ir žemę

Ekskursija automobiliais po Ukmergės kraštą

Išgirskite baltų mitus apie Saulę ir ugnį, patirkite, ką Ukmergės krašto šventvietės ir piliakalniai mena apie legendinį Kukavaitį – Pajautos sūnų ir Šventaragio senelį,  sužinokite, koks ryšys tarp Ukmergės ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių deivės Medeinos, kitaip dar vadinamos Žvėrūna.

​

Lankomos vietos: Kukavaičio kalnas Šventosios pakrantėje, aprašytas dar XVI a. Lietuvos metraščiuose; Deltuvos akmenys iš aplinkinių šventviečių; Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą menantis Ukmergės piliakalnis, unikalus Radžiūnų Saulės krėslu vadinamas alkakalnis.

Pagal susitarimą Užulėnio senųjų amatų centre galime kepti duonelę (pagal prezidento Antano Smetonos sesers receptą) arba šakotį (pagal 2017 m. geriausių Lietuvos šakočių kepėjų receptą).

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Daiva Vaitkevičienė

​

Trukmė 7 val. lengvaisiais automobiliais

Atstumas apie 80 km 

Kaina nuo 250 eurų

Prie Lietuvos ištakų

Ekskursija automobiliais Jonavos krašte

Lietaukos upelį – dešinįjį Neries intaką – išgarsino kalbininkai, kurie 1960-aisiais su juo susiejo mūsų šalies vardo kilmę. Nėra abejonės, kad ryšys tarp Lietaukos ir Lietuvos yra, tačiau šį pasakojimą dabar jau būtina patikslinti ir papildyti.

Ekskursijoje Lietaukos link leisimės lankydami iškilias archeologines ir mitologines vietas, ieškodami atsakymų į daugelį senovės, naujųjų ir naujausių laikų Lietuvos istorijos mįslių.

Lankomos vietos: Dagilionių pilkapiai prie tūkstantmečio kelio; įspūdingas Saleninkų ąžuolynasą; Neries ir Šventosios santakos šventvietė; padavimais apipintas Pailgupio akmuo; Padaigų piliakalnis, vadinamas Smailiakalniu; Padaigų šventvietė ir, žinoma, Lietaukos upelis su čia pat krante trykštančiu tyro vandens šaltiniu.

Ekskursijos vadovas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

Trukmė 8 val.

Atstumas apie 30 km (apie 2–3 km atstumas pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Nuo lietuvių genties iki valstybės

Ekskursija automobiliais po Trakų kunigaikštystę

​

Lankomos vietos: ekskursiją pradėsime prie piliakalnių Mošoje ir Aukštadvaryje, kur atsiskleidžia lietuvių genties tapsmas; Daugirdiškių dvarvietėje klausysimės pasakojimo apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kūrėjus leičius – ypatingą karių, kelio tarnų ir pasiuntinių tarnybą, Senųjų Trakų piliavietėje – apie žymiausius Gediminaičius Kęstutį ir Vytautą. Tolkiškių dvarvietėje Vilkokšnio ežero pakrantėje sužinosime apie šios valdos šeimininką, senosios diduomenės palikuonį ir Vasario 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską, o pabaigoje aplankysime 1918–1920 m. savanorių, žuvusių kovoje už Nepriklausomybę, kapą Aukštadvaryje.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė 7 val. lengvaisiais automobiliais

Atstumas apie 120 km 

Kaina nuo 250 eurų

XIII a. šventasis kraštovaizdis

Ekskursija automobiliais po Elektrėnų ir Kaišiadorių apylinkes

​

Norite pasisvečiuoti senovės Lietuvoje? Savo akimis išvysti valstybės branduolyje – istorinėje Trakų kunigaikštystėje išlikusias unikalias paveldo vietas? Pasidairyti po šventąjį mišką, pasiklausyti pasakojimų apie kunigaikštienę Pajautą, prisiliesti prie Laukagalio šventvietės aukuro?

​

Ekskursijos pradžia – istoriniame Perkūnkiemyje, kurio vietoje pastatyta Elektrėnų šiluminė jėgainė; iki šiol miesto pakraštyje išliko Gojaus miškas – senovės lietuvių šventos girios lopinėlis ir kelios dešimtys V–XII a. būdingų pilkapių. Iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ūkų prie Žaslių išnyra paslaptingas kunigaikštienės Pajautos kapas, kitaip dar vadinamas Kiškio bažnyčia. Paslapčių kupina ir Laukagalio šventvietė, kuriai priklauso nuo XX a. 3 dešimtmečio archeologų tyrinėjamas unikalus Lietuvoje ir už jos ribų aukuro akmuo.

​

Ekskursiją baigsime Budeliuose (Kaišiadorių r.). Regykla ant Budelių piliakalnio leidžia pajusti istorinės Neries žemės, kuriai priklausė ir Kernavė, erdves. Piliakalnis plačiau netyrinėtas, tačiau pagrįstai laikomas viena iš XIII–XIV a. lietuvių pilių, gynusių Trakų kunigaikštystės paribį, kelią į Vilnių.

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Daiva Vaitkevičienė

​

Trukmė 7 val.

Atstumas apie 60 km (apie 2,5 km pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Šventų vandenų kelias

Ekskursija automobiliais Varėnos ir Druskininkų krašte

Patirkite, kokie vandenys baltų kultūroje buvo laikomi šventais, parvežkite namo sveiko, gyvo, jauno, išmintį teikiančio vandens, galbūt net išdrįskite nusimaudyti ten, kur Griausmavaldis nugalėjo požemio viešpatį Veliną ir leido Merkio vandenims vėl srauniai tekėti į Nemuną.

Lankomos vietos: ekskursiją pradėsime Margionyse, aplankydami unikalų Bobos daržo šaltinį (čia pribuvėjos gaudo vaikelius!) ir sustodami prie Latežerio, apie kurį pasakojami nepaprasti padavimai. Miške prie Randamonių apsiprausime sveiku laikomo Kunigės šaltinio vandeniu ir suksime į Norulius, kur nepaprastas vanduo renkasi Laumių šulinėlyje (taip vadinama vandens sklidina milžiniško akmens įduba) ir Nikiparos šaltinyje. Kelionę baigsime Puvočiuose, ties Perkūno akmeniu, stūksančiu Merkyje.

Ekskursijos vadovai prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

ir dr. Daiva Vaitkevičienė

Trukmė 8 val.

Atstumas apie 70 km

Kaina nuo 250 eurų

Baltų pėdsakais po Neries žemę

Ekskursija automobiliais po Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštą

​

Kviečiame keliauti po istorinę Neries žemę ir susipažinti su skirtingais baltų praeities pavidalais – senovės gyvenvietėmis, piliakalniais, pilkapiais, šventvietėmis, sužinoti apie jų istorinę bei simbolinę reikšmę, pamąstyti apie baltų paveldo vaidmenį šiandien.

​

Lankomos vietos: pirmasis Paparčių piliakalnis, Mičiūnų Kaukalnis, esantis Olkupio krante, įsaulin tekantis Sukros miško šaltinis, stebuklais pagarsėjęs Mitkiškių akmuo su pėdomis, pasigėrėsime Kernavės vaizdu iš kairiojo Neries kranto, apžiūrėsime paslaptingąją Paalkių konglomerato uolą, vadinamą Velnio namais, Paaliosės pilkapius prie kitados dvi Lietuvos sostines – Kernavę ir Trakus jungusio kelio.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė 8 val.

Atstumas apie 40 km (3–4 km pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Praviršulio legenda

Šventos ugnies kelias

Ekskursija automobiliais per Žemaitiją

​

Kviečiame į ekskursiją, kurios kelias ves nuo Dubysos krantų, kur 1413 m. šventoji ugnis buvo užgesinta, iki Šatrijos. 1994 m. ant Šatrijos šventoji ugnis vėl buvo įkurta ir nebegęsta.
Ekskursijos dalyviai įveiks ir geografinį atstumą, ir beveik šešis istorijos šimtmečius: aplankys vietas, kurios mena senovės lietuvių ir žemaičių dievus, Žemaičių žemės krikštą, rodo šiuolaikinę šventviečių religinę ir kultūrinę reikšmę.

​

Lankomos vietos: ekskursiją pradėsime nuo Padubysio piliakalnio grožėdamiesi Dvarviečių Šventragės vaizdais, paskui aplankysim šią šventvietę gyvai. Vėliau kelias ves į Kražių Medžiokalnį – deivės Medeinos globoje esantį ąžuolyną, Girgždūtę su unikaliu Aklažeriu – aukštapelke ant vienos iš žymiausių Žemaitijos didkalvių. Kelionę baigsime ant Šatrijos ir šalia jos esančio Raudonkalnio, kur šiandien kūrenama šventoji ugnis.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Daiva Vaitkevičienė

​

Trukmė 8 val.

Atstumas apie 140 km

Kaina nuo 250 eurų

Apuolė: kuršių ir Lietuvos istorijos pradžia

Ekskursija automobiliais po Skuodo kraštą

Nuožmios kuršių ir vikingų kovos prie Apuolės pilies 853-aisiais aprašymas pradeda ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos rašytinę istoriją. Apuolė – pirmasis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas mūsų gyvenvietės vardas, nepakitęs iki šių dienų. Laimė, išliko ir piliakalnis, kapinynas, šventvietės akmuo. Tačiau įdomi visa šios istorinės pilies apygarda, plytėjusi apie Luobą ir Šatą, o Šliktinėje surasta arabų pinigėlio dalis rodo, kad čia telkėsi ne tik politinė ar karinė, bet ir prekybinė galia.
 
Lankomos vietos: unikali kuršių šventvietė prie Šilalės kaimo; vienintelis iki šių dienų išlikęs Krakių akmuo, vadinamas Stabakūliu; viena didžiausių Lietuvos versmių prie Truikinų kaimo; žymusis Apuolės piliakalnis ir akmuo su ženklais; legendomis apipintas Erkšvos Alkos kalnas; IX–XI a. aukojimo vieta Šatos slėnyje, Šliktinės kaime.

Ekskursijos vadovas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

Trukmė 8 val.

Atstumas apie 70 km (apie 2,5 km atstumas pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Kuršiai: nuo genties ištakų iki pražūtingo karo

Ekskursija automobiliais po Kretingos kraštą

​

Kuršių ištakas archeologai regi dar bronzos amžiuje, o lemiamos įtakos genties susidarymui turėjo gintaro kelias, jungęs Baltijos pakrantę su tolimais Pietų Europos kraštais. Vėlesnius kuršių pėdsakus rodo kapinynai, šventvietės ir piliakalniai. Pastarieji IX a. tapo medinių pilių vieta ir gynė kraštą nuo vikingų; apie XIII a. prasidėjo karas su Vokiečių ordinu. Kuršiai neatlaikė spaudimo iš šiaurės ir iš pietų, o sąjunga su kaimynais žemaičiais nesusiklostė...

Kuršių genties iškilimas ir nuosmukis, pergalės ir pralaimėjimai, atsakymas į klausimą kas šiandien save vadina kuršiais – visa tai ir dar daugiau ekskursijoje lengvaisiais automobiliais Lietuvos pasienyje su Latvija, Kretingos r. šiaurės vakaruose.

​

Lankomos vietos: unikalus bronzos amžiaus Pelėkių akmuo su duobutėmis; Sūdėnų akmuo su plokščiadugniu dubeniu; plačiai archeologų tyrinėtas Senosios Įpilties piliakalnis su senovės gyvenviete ir šventviete; Naujosios Įpilties Alkos kalnas; legendomis apipintas vienas iš didžiausių Kretingos krašto riedulių – Daubos kūlis ir Benaičių šventvietė.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė 7 val.

Atstumas apie 25 km (apie 3 km atstumas pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Kuršių šventvietės

Ekskursija automobiliais po Kretingos kraštą

Kuršių šventvietės pasižymi didele įvairove, daugelis šių vietų yra unikalios. Neišdildomą įspūdį palieka kalvų, akmenų, medžių išvaizda, apie juos pasakojamos legendos ir išlikę tikėjimai. Vykinto keliai kviečia šį jausmą patirti kartu!

Kuršiai – viena iš vakarų baltų genčių; nuo XIV a. jų žemėse jau kūrėsi rytiniai kaimynai žemaičiai. Tokiomis aplinkybėmis Kretingos, Skuodo, Plungės, Mažeikių krašto šventvietės remiasi į senosios kuršių religijos pamatus, rodo žemaitiškus papročius ir neretai tampa katalikiškų tradicijų dalimi.
 
Lankomos vietos: legendomis apipintas Negarbos kalnas, minimas dar XIII a. dokumentuose; iškilus Joskaudų miško Alkos kalnas; iki šiol maldininkų gausiai lankoma ir puoselėjama Eršketyno šventvietė; brisime per senovinę Vaineikių brastą, pabuvosime Knėžų miško šventvietėje ir prie švento Plokščių ąžuolo, kurį 2015 m. liepos 6 d. trenkė Perkūnas ir uždegė.

Ekskursijos vadovas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

Trukmė 7 val.

Atstumas apie 50 km (apie 2 km atstumas pėsčiomis)

Kaina nuo 250 eurų

Trys tiesos apie Lopaičius

Pasivaikščiojimas po Lopaičių mišką

​

2004 m. eglyne prie Lopaičių piliakalnio buvo surasta akmenų, kurie šiandien žinomi jau visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Keliautojus traukia ne tik menamos šventvietės paslaptys, bet ir įsitikinimas, kad XIII a. čia būta žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies, žynių kapinių, nepaprastų šaltinių, o šventa vieta išpildanti visus norus.

Vykinto keliai kviečia į išskirtinę ekskursiją su pasakojimu, kurio metu bus atskleista:
1) Ar Lopaičių piliakalnis buvo supiltas daugiau kaip prieš 1000 metų;
2) Ar Dolmenu vadinama krūsnis ir daugelis kitų čia esančių akmenų turi ryšį su baltų šventvietėmis;
3) Kodėl Lopaičių miške galima rasti didelių dvasios turtų, išmelsti sveikatos ir laimės.

​

Ekskursiją veda prof.  dr. Vykintas Vaitkevičius

​

Trukmė apie 2,5 val.

Atstumas apie 2 km pėsčiomis miško takeliais, įkalnėse – mediniais laiptais.

Kaina nuo 150 eurų

Nepaprasta Birutės kalno istorija

Pasivaikščiojimas po Palangos Birutės parką

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis.

XVI a. ant Birutės kalno pastatyta pirmoji medinė koplyčia, prie jos kartais laidoti mirusieji. Iki pat XX a. žvejai, žemdirbiai, gyvulių augintojai ant kalno nešė aukas, meldė pasisekimo, sveikatos, gyvulių prieauglio; maldininkai darė apžadus ir keliavo į Palangą iš tolimų Žemaitijos vietovių.

Pasakojimai apie naujausius archeologų atradimus Birutės parke, kokį deivės ir kunigaikštienės Birutės paveikslą piešia šiuolaikiniai religijos ir mitologijos tyrėjai, visa tai ir dar daugiau – ekskursijoje po Palangos Birutės parką.

Apeisime vietas, kuriose archeologai rado X–XII a. kuršių gyvenamųjų namų liekanas; Žemaičių kalnelį, kuriame virš gyvenvietės kultūrinio sluoksnio buvo aptikti XV–XVI a. kapai, o taip pat įtvirtintą Birutės kalno papilį ir kopsime į aikštelę – medinės pilies, šventovės ir Šv. Jurgio koplyčios vietą.​

Ekskursijos vadovas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius

Trukmė 2 val.

Atstumas apie 1,5 km.

Kaina nuo 150 eurų