„Vienas Romos kunigaikštis, vardu Palemonas, iškeliavo kartu su žmona ir vaikais, ir visais savo turtais, ir su valdiniais, o su tuo kunigaikščiu iškeliavo penki šimtai bajorų su žmonomis ir su vaikais. Ir išplaukė laivais link saulėlydžio, norėdami žemėje susirasti sau ramią vietelę, kurioje galėtų įsikurti. Tarp šių bajorų keturi buvo aukščiausi kilmingieji iš Kentaurų, Stulpų, Rožių ir Meškų giminės...“ – tokiu nepaprastu pasakojimu XVI a. pradžioje pradedamas Lietuvos ir Žemaitijos Didžiosios Kunigaikštystės metraštis.

​

LDK metraštininkai greta valdovų politinių ir karinių laimėjimų aprašė legendinę tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą ir vis kaskart pagražinamą. Taip metraščiuose atsirado pasakojimai apie romėnus ir valstybę kūrusius valdovus – Kernių, Pajautą, Kukavaitį, Utenį, Šventaragį... Jie pastatė pilis, įkūrė miestus, supylė pilkapius ir įsteigė šventvietes. Tai Lietuva iki Lietuvos – istorija, ankstesnė už visus mums šiandien žinomus istorinius faktus. Ką mes apie tai žinome? Kas slypi už paslaptingų valdovų vardų ir kur veda painios kunigaikščių genealogijos? Kaip surasti metraštyje minimas vietas?

Vykinto keliai kviečia susipažinti su LDK legendine tradicija daugiau sužinant apie Lietuvos metraštyje minimas vietas, kuriose – tikras stebuklas – iki šių dienų išliko minėtų legendų pėdsakų. Į šias vietas ves profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus paskaitos, atidengiančios Lietuvos valstybės priešaušrį, bei kelionių maršrutai, parengti mėgstantiems savarankiškai keliaujanti. Nenorinčius ar negalinčius keliauti gyvai, kviečiami apkeliauti Palemono ainių valdas virtualiai! 

10 paskaitų apie atskiras Metraštyje minimas vietas nuotoliniu būdu vyks ketvirtadieniais nuo kovo 18 iki gegužės 20 d. Negalintys ar nesuspėję stebėti tiesiogiai, po paskaitų galės įsigyti jų vaizdo įrašus.

​

0.

Įvadinė paskaita

I.

Kerniaus miestas.

Kelionė po Kernavę ir jos prieigas

II.

Pajautos šventosios liepos. Kelionė po Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštą

III.

Keturios Kuno upės.

Kelionė po Kauno apylinkes

IV.

Šventoji Kukavaičio giria. Kelionė po Ukmergės kraštą

V.

Kunigaikščio Spėros ežeras. Kelionė po Širvintų kraštą

VI.

Giedrio kunigaikštystė. Kelionė po Molėtų kraštą

VII.

Utenio pilis. Kelionė po Utenos kraštą

VIII.

Šventaragio slėnis. Kelionė po Vilnių ir priemiesčius

IX.

Eikšio sala. Kelionė po Šalčininkų kraštą

X.

Kunigaikščio Palemono kelias. Kelionė po Jurbarko kraštą

Kelionių ciklą Lietuva iki Lietuvos kovo 11 d. pradėjo prof. Vykinto Vaitkevičiaus paskaita, skirta LDK metraščiui ir legendinei istorijai, taip pat joje pristatomas maršrutų ir paskaitų sumanymas ir struktūra.

peržiūra nemokama

Palemono sūnus Kunas keliavo į rytus, kol už Neries atrado dar neapgyvendintą kraštą. Čia jis įkūrė miestą ir paliko valdovu savo sūnų Kernių, kurio garbei liko Kernavės pavadinimas.

Paskaitoje sužinosite apie senojo Kernavės miesto pradžią ir LDK archeologinį ir mitologinį paveldą Kernavės apylinkėse.

Kunigaikštis Kernius susilaukė vienturtės dukters Pajautos, kuri buvo tokia įžymi, kad po mirties imta garbinti kaip deivė, o ant jos kapo išaugusios liepos imtos laikyti šventomis.

Paskaitoje sužinosite, kur Lietuvoje yra šventvietė, vadinama Pajautos kapu ir išgirsite apie LDK archeologinį ir mitologinį paveldą Kaišiadorių ir Elektrėnų krašte.

Kunigaikštis Kunas viešpatavo tarp keturių upių – Nemuno, Neries, Nevėžio ir Dubysos; šias valdas jam paskyrė kunigaikštis Palemonas. Prie Nevėžio žiočių Kunas čia įkūrė miestą ir pavadino jį Kaunu.

Paskaitoje sužinosite apie LDK paveldą Kauno mieste bei apylinkėse ir LDK archeologinį ir mitologinį paveldą Nemuno, Neries ir Nevėžio pakrantėse.

Su Romos kunigaikščiu Palemonu į Lietuvą atkeliavo Kentauro herbo didžiūnas Dausprungas, įsikūręs Deltuvoje ir tapęs šios žemės kunigaikščiu. Dausprungo sūnus Girius-Živinbudas vedė legendinę kunigaikštytę Pajautą, o judviejų sūnus Kukavaitis sėdo Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Po mirties jis buvo sudievintas, o giria, kurioje buvo Kukavaičio kapas, imta laikyti šventa.

Paskaitoje plačiau sužinosite apie Kukavaičio girią ir susipažinsite su LKD paveldu Ukmergės krašte – istorinėje Deltuvos kunigaikštystėje.   

Jauniausias kunigaikščio Palemono sūnus Spėra perėjo Šventosios ir Širvintos upes, čia įsikūrė ir valdė, o po mirties buvo palaidotas prie ežero, kuris dėl Spėros nuopelnų imtas garbinti ir laikyti dievišku.

​

Paskaitoje plačiau sužinosite apie Spėrą ir jo vardu pavadintą ežerą, išgirsite apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo iškilmingas laidotuves ir jo palaidojimo vietą, susipažinsite su  LDK paveldu Širvintų krašte ir Vilniaus rajono šiauriniame paribyje.

Palemono ainis kunigaikštis Giedrys prie Kiemento ežero už 6 mylių nuo Neries ir Vilnios santakos pastatė pilį ir ją pavadino Giedraičiais.

​

Paskaitoje plačiau sužinosite apie Giedrio kunigaikštystę ir apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą Molėtų krašte.

Palemono dinastijos ainis Utenis, Pajautos vaikaitis, įkūrė Uteną ir pastatė čia pilį, o vėliau sėdosi  į  Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės sostą.  

​

Paskaitoje plačiau sužinosite apie kunigaikščio Utenio valdas ir  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą Utenos krašte.

Palemono dinastijos palikuonis Šventaragis Neries ir Vilnios santakoje įsteigė mirusių Lietuvos kunigaikščių bei žymiausių didikų deginimo vietą ir tapo pirmuoju valdovu, kurio kūnas po mirties čia buvo iškilmingai sudegintas. 

​

Paskaitoje plačiau išgirsite apie Šventaragio slėnį ir kitas legendines Vilniaus vietas, sužinosite, kur buvo Šventaragio įsteigta kulto vieta ir kur Vilniuje stovėjo jo proprovaikaičio kunigaikščio Alšio pilis. Paskaita pristatys archeologines, istorines ir mitologines Vilniaus vietas bei pakvies jas aplankyti gyvai.

Tarp  Palemono patricijų buvo Rožės, Stulpų ir Meškos herbo didikai. Vienas jų – Eikšys iš Meškos herbo giminės tapo Naugarduko įkūrėjo Erdvilos bendražygiu ir įsikūrė Eišiškėse.   

​

Paskaitoje plačiau išgirsite apie  Eikšio istorines šaknis,  jo valdytą girių salą dainavių žemėje ir susipažinsite su  šio krašto archeologinėmis, istorinėmis ir mitologinėmis  vietomis.

Kunigaikščio Palemono sūnūs tapo Lietuvos ir Žemaitijos valdovais, o pats vyriausias jų, Barkus, įsteigė savo sostinę Jurbarke.

​

Prof. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitoje plačiau išgirsite apie Palemoną ir Barkų, sužinosite apie jų vardų pėdsakus istoriniame kraštovaizdyje ir susipažinsite su Lietuvos valstybės istoriją liudijančiomis archeologinėmis, istorinėmis ir mitologinėmis  vietomis Nemuno dešiniajame krante.

paskaitos įrašas bus prieinamas po įvykusios tiesioginės paskaitos  gegužės 20 d. 

Klaipėdos universiteto profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus išskirtinių paskaitų ciklas, skirtas šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams.

Šešios paskaitos – lyg kelionė po senovės baltų pasaulį, užsukant į protėvių namus, atidžiai apžiūrint jų aprangą, papuošalus ir ornamentus, kopiant į didžiuosius šventkalnius, stabtelint prie stabakūlių ir grožintis ąžuolais senoliais. Paskaitų cikle pirmą kartą bus pristatyti ir 2020 m. surengti unikalaus akmeninio sosto, buvusio Gedimino pilyje Žemaitijoje, tyrimai. Atskira paskaita skirta Senosios Europos civilizacijos atradėjos, archeologės profesorės Marijos Gimbutienės tyrinėtoms temoms jos 100-ųjų gimimo metinių proga.

​

Šventovės namuose

​

​

​

​

Paskaitoje pristatomi senovės lietuvių statinių architektūros, išplanavimo, tam tikra dalimi ir gyvensenos tyrinėjimai, pagrindinis dėmesys telkiamas į namų erdvės dalijimą ir naudojimą, archeologų surastas aukas, simbolines duris bei langus puošiančių ženklų reikšmes.

​

Gausiai iliustruotoje paskaitoje pristatomi senovės lietuvių statinių architektūros, išplanavimo, tam tikra dalimi ir gyvensenos tyrinėjimai.

Pagrindinis dėmesys telkiamas į namų erdvės dalijimą ir naudojimą, remiantis Lietuvos ir Šiaurės bei Vakarų Europos kraštų priešistorinių gyvenamųjų vietų tyrinėjimais pasakojama apie archeologų surastas aukas, ieškoma dievybėms pašvęstų vietų namuose, nagrinėjamos simbolinės durų, slenksčio, židinio, krosnies, kerčių, sienų, langų ir juos puošiančių raštų reikšmės.

Atskirai pristatomas numas – mūsų dienas pasiekęs senovės lietuvių gyvenamojo namo tipas, ypatinga pėdinė klojimo (daržinės) konstrukcija ir išskirtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais namuose veikusios šeimos šventovės dalis – plokšti akmenys su smailiadugniais dubenimis.

​

Naujausiems senųjų šventviečių tyrinėjimams skirta paskaita. Daugiausiai joje bus pasakojama apie Žemaitijoje žaliuojančius ąžuolus senolius, stabakūliais vadinamus šventus akmenis, deivei Birutei pašvęstus kalnus.

​

Šventi ąžuolai, kalnai

ir akmenys

​

​

​

Gausiai iliustruota, naujausiems senųjų Žemaitijos šventviečių tyrinėjimams skirta paskaita. Keliami ir plačiai nagrinėjami klausimai kas per šimtmečius saugojo iki šiol žaliuojančius ąžuolus senolius apie Plungę, Kelmę, Šilalę; pirmą kartą plačiai pasakojama apie senąsias apeigas ir aukas prie Rotužės ąžuolo Kaltinėnų krašte. 

​

Stabakūliai – reikšmingos, iki šiol labai mažai žinomos Žemaitijos šventvietės; jų ištakos glūdi gilioje priešistorėje, bet gėlių darželiuose tokių akmenų galima išvysti iki šiol. Gi žodžio ir vietovardžių stabas erdvė apima rytinę, pietinę ir vakarinę Baltijos jūros pakrantes!

​

Kelios dešimtys Birutės vardą turinčių kalnų Žemaitijoje ir Aukštaitijoje rodo, kad iš archeologinių, istorinių, etnologinių Palangos Birutės kalno tyrinėjimų pažįstamai baltų vaisingumo ir gimties deivei pašvęstų vietų išliko daugelyje vietovių. Paskaitoje ieškoma kas šioms šventvietėms bendra, kuo kiekviena iš jų yra savita.

Didysis žemaičių kalnas

​

​

​

Apie aukščiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį surinktų padavimų studija atskleis daugelį nežinomų šios unikalios archeologinės vietovės – XIV a. pradžios Žemaitijos sostinės – faktų. Paskaitoje bus pristatyti svarbiausi ir įdomiausi atradimai.

​

Apie aukščiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį surinktų padavimų studija atskleidžia daugelį nežinomų šios unikalios archeologinės vietovės – XIV a. pradžios Žemaitijos politinio, administracinio, gynybinio, religinio centro – faktų.

Remiantis XIX a. viduryje – XXI a. užrašytais tekstais parengtas naujas Medvėgalio apylinkės vardų žemėlapis, kruopščiai išnagrinėti ir su kitomis žemaičių didkalvėmis palyginti padavimų siužetai. Prieita išvados, kad Medvėgalio erdvėje šventumas nuo seno dalijamas tarp tuo pačiu vardu vadinamo, taip pat Pilės (Piliakalnio), Piliorių (Juokų) ir Alkos (Aukų) kalnų; išryškėjo keli šventviečių sluoksniai ir savitas mitinis vaizdinys – kalno požemiuose kartu su mirusiųjų vėlėmis gyvenusios deivės, kurios esą apleido šią vietą kuomet kalną pašventino kunigai... 

Dievaičio šventvietė

​

​

Paskaita skirta 2020 m. Padievaičio (Šilalės r., Kvėdarnos sen.) piliakalnio, senovės gyvenvietės ir šventvietės archeologiniams tyrinėjimams. Ypatingas radinys – unikalus akmeninis sostas, siejamas su Lietuvos valdovu Gediminu.

​

Paskaita skirta naujausiems Padievaičio kaimo piliakalnio prie Jūros upės, senovės gyvenvietės ir šventvietės archeologiniams tyrinėjimams. Ypatingas jų radinys seniausia šiandien Lietuvoje rasta kėdė – akmeninis sostas, kuris siejamas su Lietuvos valdovu Gediminu! 

​

Patys seniausi šventvietės prie Druskinio upelio radiniai datuojami III–IV a., tačiau vietos istoriją dar gaubia daug paslapčių: spėjama, kad unikalus akmuo-sostas iki 1329 m. Vokiečių ordino puolimo stovėjo aukščiau, galbūt net šlaito viršuje, ir smailiuoju galu buvo įkastas į žemę. Didysis piliakalnio pylimas apie XVI–XVII a. vis dar vadintas Dievaičiu ir iki XX a. pradžios Kvėdarnos parapijoje buvo žinoma daina apie rudens sambarių šventę ant paupyje stūksančio piliakalnio... 

Minint 100-ąsias pasaulinio garso archeologės prof. Marijos Gimbutienės gimimo metines bus pasakojama apie Senosios Europos civilizaciją, jos gyvenvietes ir unikalius radinius – dievybių skulptūrėles, išmargintas paslaptingais ženklais.

​

Marija Gimbutienė ‒

archeologė-žynė

​

Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę. 

​

Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III  tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...

Paskaita skirta baltų genčių papuošalams, kuriuos archeologai rado tyrinėdami 1000 metų senumo gyvenvietes, kapus ir šventvietes. Pagrindinis dėmesys telkiamas į simbolines šių papuošalų medžiagos, formos, ornamentų, taip pat ir nešiosenos reikšmes.

​

Baltų papuošalų kodas

​

​

Gausiai iliustruota paskaita yra skirta baltų genčių papuošalams, kuriuos archeologai atrado tyrinėdami 1000 ir daugiau metų senumo gyvenvietes, kapus bei šventvietes. 

​

Supažindinus su priešistorinės aprangos problematika, papuošalų tipų ir stilių raida, toliau dėmesys bus telkiamas į medžiagų, iš kurių gaminti smeigtukai, kabučiai, segės, apyrankės ir kiti papuošalai, reikšmes; taip pat tokiu simboliniu ir mitiniu požiūriu apžvelgiamos jų formos, puošyba, nešiosenos būdai ir ypatumai. Atskiras dėmesys skiriamas ornamentui.

Dvi paskaitos, skirtos Saulės sugrįžimo mitui ir jį lydintiems simboliams – ypatingiems baltų ženklams. 

Remdamasi daugeliu lietuvių ir latvių mitologijos šaltinių medžiaga dr. Daiva Vaitkevičienė atskleis žiemos saulėgrįžos šventės turinį – pasitikdami užgimstančią Saulę mūsų protėviai išgyveno ir viso jos nušviesto pasaulio, žmogaus sukūrimo mitą. 

Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius pristatys naujausius baltiška archeologine, taip pat etnologine ir tautosakine medžiaga paremtus svastikos tyrinėjimus. Jie atskleidžia, kad ugnies kryžius yra neatsiejama XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religijos bei kultūros dalis.