kaip žiūrėti paskaitų įrašus?
1. Įsigyti paskaitą
2. Sulaukti el. laiško
3. Malonaus žiūrėjimo!
Kelionė po
šventąjį baltų pasaulį
6 paskaitų ciklas
skaito prof. dr. V. Vaitkevičius
Klaipėdos universiteto profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus išskirtinių paskaitų ciklas, skirtas šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams.
Šešios paskaitos – lyg kelionė po senovės baltų pasaulį, užsukant į protėvių namus, atidžiai apžiūrint jų aprangą, papuošalus ir ornamentus, kopiant į didžiuosius šventkalnius, stabtelint prie stabakūlių ir grožintis ąžuolais senoliais. Paskaitų cikle pirmą kartą bus pristatyti ir 2020 m. surengti unikalaus akmeninio sosto, buvusio Gedimino pilyje Žemaitijoje, tyrimai. Atskira paskaita skirta Senosios Europos civilizacijos atradėjos, archeologės profesorės Marijos Gimbutienės tyrinėtoms temoms jos 100-ųjų gimimo metinių proga.
Šventovės namuose
Paskaitoje pristatomi senovės lietuvių statinių architektūros, išplanavimo, tam tikra dalimi ir gyvensenos tyrinėjimai, pagrindinis dėmesys telkiamas į namų erdvės dalijimą ir naudojimą, archeologų surastas aukas, simbolines duris bei langus puošiančių ženklų reikšmes.
Gausiai iliustruotoje paskaitoje pristatomi senovės lietuvių statinių architektūros, išplanavimo, tam tikra dalimi ir gyvensenos tyrinėjimai.
Pagrindinis dėmesys telkiamas į namų erdvės dalijimą ir naudojimą, remiantis Lietuvos ir Šiaurės bei Vakarų Europos kraštų priešistorinių gyvenamųjų vietų tyrinėjimais pasakojama apie archeologų surastas aukas, ieškoma dievybėms pašvęstų vietų namuose, nagrinėjamos simbolinės durų, slenksčio, židinio, krosnies, kerčių, sienų, langų ir juos puošiančių raštų reikšmės.
Atskirai pristatomas numas – mūsų dienas pasiekęs senovės lietuvių gyvenamojo namo tipas, ypatinga pėdinė klojimo (daržinės) konstrukcija ir išskirtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais namuose veikusios šeimos šventovės dalis – plokšti akmenys su smailiadugniais dubenimis.
Naujausiems senųjų šventviečių tyrinėjimams skirta paskaita. Daugiausiai joje bus pasakojama apie Žemaitijoje žaliuojančius ąžuolus senolius, stabakūliais vadinamus šventus akmenis, deivei Birutei pašvęstus kalnus.
Šventi ąžuolai, kalnai
ir akmenys
Gausiai iliustruota, naujausiems senųjų Žemaitijos šventviečių tyrinėjimams skirta paskaita. Keliami ir plačiai nagrinėjami klausimai kas per šimtmečius saugojo iki šiol žaliuojančius ąžuolus senolius apie Plungę, Kelmę, Šilalę; pirmą kartą plačiai pasakojama apie senąsias apeigas ir aukas prie Rotužės ąžuolo Kaltinėnų krašte.
Stabakūliai – reikšmingos, iki šiol labai mažai žinomos Žemaitijos šventvietės; jų ištakos glūdi gilioje priešistorėje, bet gėlių darželiuose tokių akmenų galima išvysti iki šiol. Gi žodžio ir vietovardžių stabas erdvė apima rytinę, pietinę ir vakarinę Baltijos jūros pakrantes!
Kelios dešimtys Birutės vardą turinčių kalnų Žemaitijoje ir Aukštaitijoje rodo, kad iš archeologinių, istorinių, etnologinių Palangos Birutės kalno tyrinėjimų pažįstamai baltų vaisingumo ir gimties deivei pašvęstų vietų išliko daugelyje vietovių. Paskaitoje ieškoma kas šioms šventvietėms bendra, kuo kiekviena iš jų yra savita.
Didysis žemaičių kalnas
Apie aukščiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį surinktų padavimų studija atskleis daugelį nežinomų šios unikalios archeologinės vietovės – XIV a. pradžios Žemaitijos sostinės – faktų. Paskaitoje bus pristatyti svarbiausi ir įdomiausi atradimai.
Apie aukščiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį surinktų padavimų studija atskleidžia daugelį nežinomų šios unikalios archeologinės vietovės – XIV a. pradžios Žemaitijos politinio, administracinio, gynybinio, religinio centro – faktų.
Remiantis XIX a. viduryje – XXI a. užrašytais tekstais parengtas naujas Medvėgalio apylinkės vardų žemėlapis, kruopščiai išnagrinėti ir su kitomis žemaičių didkalvėmis palyginti padavimų siužetai. Prieita išvados, kad Medvėgalio erdvėje šventumas nuo seno dalijamas tarp tuo pačiu vardu vadinamo, taip pat Pilės (Piliakalnio), Piliorių (Juokų) ir Alkos (Aukų) kalnų; išryškėjo keli šventviečių sluoksniai ir savitas mitinis vaizdinys – kalno požemiuose kartu su mirusiųjų vėlėmis gyvenusios deivės, kurios esą apleido šią vietą kuomet kalną pašventino kunigai...
Dievaičio šventvietė
Paskaita skirta 2020 m. Padievaičio (Šilalės r., Kvėdarnos sen.) piliakalnio, senovės gyvenvietės ir šventvietės archeologiniams tyrinėjimams. Ypatingas radinys – unikalus akmeninis sostas, siejamas su Lietuvos valdovu Gediminu.
Paskaita skirta naujausiems Padievaičio kaimo piliakalnio prie Jūros upės, senovės gyvenvietės ir šventvietės archeologiniams tyrinėjimams. Ypatingas jų radinys seniausia šiandien Lietuvoje rasta kėdė – akmeninis sostas, kuris siejamas su Lietuvos valdovu Gediminu!
Patys seniausi šventvietės prie Druskinio upelio radiniai datuojami III–IV a., tačiau vietos istoriją dar gaubia daug paslapčių: spėjama, kad unikalus akmuo-sostas iki 1329 m. Vokiečių ordino puolimo stovėjo aukščiau, galbūt net šlaito viršuje, ir smailiuoju galu buvo įkastas į žemę. Didysis piliakalnio pylimas apie XVI–XVII a. vis dar vadintas Dievaičiu ir iki XX a. pradžios Kvėdarnos parapijoje buvo žinoma daina apie rudens sambarių šventę ant paupyje stūksančio piliakalnio...
Minint 100-ąsias pasaulinio garso archeologės prof. Marijos Gimbutienės gimimo metines bus pasakojama apie Senosios Europos civilizaciją, jos gyvenvietes ir unikalius radinius – dievybių skulptūrėles, išmargintas paslaptingais ženklais.
Marija Gimbutienė ‒
archeologė-žynė
Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę.
Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...
Paskaita skirta baltų genčių papuošalams, kuriuos archeologai rado tyrinėdami 1000 metų senumo gyvenvietes, kapus ir šventvietes. Pagrindinis dėmesys telkiamas į simbolines šių papuošalų medžiagos, formos, ornamentų, taip pat ir nešiosenos reikšmes.
Baltų papuošalų kodas
Gausiai iliustruota paskaita yra skirta baltų genčių papuošalams, kuriuos archeologai atrado tyrinėdami 1000 ir daugiau metų senumo gyvenvietes, kapus bei šventvietes.
Supažindinus su priešistorinės aprangos problematika, papuošalų tipų ir stilių raida, toliau dėmesys bus telkiamas į medžiagų, iš kurių gaminti smeigtukai, kabučiai, segės, apyrankės ir kiti papuošalai, reikšmes; taip pat tokiu simboliniu ir mitiniu požiūriu apžvelgiamos jų formos, puošyba, nešiosenos būdai ir ypatumai. Atskiras dėmesys skiriamas ornamentui.
Kalėdų mitai ir ženklai
2 šventinės paskaitos
skaito dr. D. Vaitkevičienė ir prof. dr. V. Vaitkevičius
Dvi paskaitos, skirtos Saulės sugrįžimo mitui ir jį lydintiems simboliams – ypatingiems baltų ženklams.
Remdamasi daugeliu lietuvių ir latvių mitologijos šaltinių medžiaga dr. Daiva Vaitkevičienė atskleis žiemos saulėgrįžos šventės turinį – pasitikdami užgimstančią Saulę mūsų protėviai išgyveno ir viso jos nušviesto pasaulio, žmogaus sukūrimo mitą.
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius pristatys naujausius baltiška archeologine, taip pat etnologine ir tautosakine medžiaga paremtus svastikos tyrinėjimus. Jie atskleidžia, kad ugnies kryžius yra neatsiejama XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religijos bei kultūros dalis.