Saulė gali būti vaizduojama skirtingo statuso – kaip nuotaka arba kaip ištekėjusi moteris, marti. Nuo statuso priklauso ir jos drabužiai. Nuotaka yra pasipuošusi vainiku (perlų vainiku latvių dainose vadinamas galvos apdaras iš karoliukų, o kadaise – iš žalvario plokštelių). O kai Saulė tampa marti, ji ima puikuotis auksiniu nuometu. Saulės gyvenimas sukasi ratu ir kasmet kartojasi. Per Kalėdas (žiemos saulėgrįžą) ji iš naujo atgimsta, pavasarį per Lygiadienį yra jauna mergina, o per Rasų šventę (vasaros saulėgrįžą) tampa nuotaka – tai pats gražiausias Saulės gyvenimo metas. Bet per Rudens lygiadienį ji tampa Saule močiute… Keturi svarbiausieji metų taškai (saulėgrįžos ir lygiadieniai) – Saulės iniciacijos, išreikštos tik joms būdingais mitiniais vaizdiniais. Kalėdos – Saulės gimimas rožės pavidalu: “Kalėdų rytą rožė pražydo…” Pavasario lygiadienis (Velykos) – Saulė įšventinimas į merginas. Sakoma, kad Velykų rytą užtekėdama šoka – “žmonės anksti keldavosi ir eidavo pažiūrėti, kaip Saulė iš džiaugsmo šoka”, “Per Velykas, kai visi žmonės esti linksmi, tai net ir Saulė iš to smagumo šokinėja: kilsu, kilsu!” O Rasų šventė žymi jau vedybinę Saulės iniciaciją, štai tuomet ji ir užgobiama nuometu. Turbūt tai ir lemia, kad be vainiko ji nebe taip ryškiai šviečia ir ima pamažu tolti nuo mūsų. Gi rudens lygiadienis – Saulės senatvė, ji nuo marčių suolo persėda ant močiučių suolo… Pereidama visus amžiaus tarpsnius Saulė mums rodo, kad kiekvienas jų yra svarbus ir prasmingas! IKI SAULĖGRĮŽOS LIEKA 8 DIENOS. Saulė šiandien teka 08:44, leidžiasi 15:54 (diena patrumpėja dar 1 minute). Švęskime Saulės taką drauge! Gruodžio mėnesį kviečiame aplankyti Saulės krėslo šventvietę (Ukmergės r.)