Apie dievų ir žmonių prigimtį baltų mitologijoje

Apie dievų ir žmonių prigimtį baltų mitologijoje

Pagrindiniai baltų dievai yra tvirtai susieti su pirminiais kosmologiniais pradais. Deivė Žemyna – žemės deivė, Gabija – ugnies deivė, Andojas (vardas kilęs iš žodžio (v)anduo, minimas XIII−XVI a. istoriniuose šaltiniuose) – vandenų viešpats, Vėjopatis – oro dievas, valdantis vėjus...


Yra daug dievybių, išreiškiančių skirtingus ugnies, vandens, oro, žemės ypatumus. Užtenka peržvelgti vien ugnies pradą turinčių dievybių įvairovę. Gabija (latvių vadinama Uguns māte) – rami namų židinio ugnis, šildanti ir globojanti. Perkūnas – galingas žaibo dievas, kurio galinga strėlė akimirksniu perveria priešą. Prūsų Svaikstikas – švytinčio dangaus dievybė; šviečiantis, bet nešildantis. O štai Saulė – sustingusi, kieta ugnis iš gryno aukso – ją kadaise nukalė dievas Kalvelis ir įkėlė į dangų. Dar kitoks yra Aitvaras – oru lekiantis ugninis žaltys; jo ugniniame kūne iš vienos vietos į kitą pernešami aukso lobiai.


Kosmologiniai pradmenys slypi ne tik dievų kūnuose ir atributuose. Visas pasaulis, − augalai, gyvūnai, žmonės sudaryti iš pamatinių elementų ir jų derinių. Štai raudona rožė – ugnies augalas, o baltoji lelija – vandens. Augalai, turintys pūkuotas, oru sklendžiančias sėkleles yra vėjinės prigimties, o po samanomis tūnantys grybai – žemės padarai. Lietuvių etnomedicinos žinios mums rodo, jog kadaise ir ligos buvo gydomos parenkant augalus pagal jų kosmologines savybes, pvz., vėjo ligos (kosulys, plaučių uždegimas) gydytos vėjo augalais, karščiavimai, žaizdos ir uždegimai (ugnies perteklius kūne) – ugniniais augalais, tinimas (perteklinis vanduo) – vandeniniais augalais ir pan.


Dalios Stalauskienės piešinys ant stiklo „Prie ištakos“. 2015 m.

Žmonės, kaip ir dievybės, yra sudaryti iš kosmologinių pradų. Turime visko po truputį – ir ugnies, ir žemės, ir vandens, ir vėjo. Lietuvių kalbos žodynas rodo, kad ugnies, oro, vandens, žemės ypatumai prilyginami žmogaus būdui, temperamentui.


Ugnis – tai karštas, ūmus, smarkus būdas. Sakoma: „Vyras labai ūmus – kaip ugnis“, „Jis tokios staigios įgimties – nei iš šio, nei iš to tik užsidegs kaip ugnis“, „Kad jau ugnystas (smarkus, ūmus) – kaip ugnis visur puola“. Ugnies pasireiškimu taip pat laikytinas energingumas, darbingumas, gebėjimas smarkiai ir stipriai dirbti: „Ot darbus buvo žmogus – kaip ugnis!“


Vanduo irgi yra smarkus, bet jis kryptiškas − teka, skuba, veržiasi kokia nors kryptimi. Sakoma: „Mergikė buvo kaip vanduo (greita): ėjo ir ėjo“. Vandens tekėjimas lyginamas su kalbėjimu, žodžių upe: „Kalba – kap vanduoj eina (sklandžiai)“, „Kad ūtarina [šneka], tai visa lygu vanduo eita“. Tačiau vandeninė prigimtis lemia ir nepastovumą, plg. „Ana mainos kaip [v]anduo (dažnai keičia nuomonę)“.

Dar spartesnė yra vėjinė (orinė) prigimtis. Sakoma: ), greitas kai vėjas, eina kaip vėjas (labai greitai).


Orinės prigimties žmogui lengva judėti, plg. „Aš visa kai oras (lengvai) vaikščioju“. Tačiau vėjas turi ir neigiamą savybę – jis nepastovus, nuolatos juda, keičiasi: „Toj boba tai kai vėjas kokia – namie nebūna, eina ir eina“; „Metąsis (nepastovus) kai oras“.


Nuo oro, vandens ir ugnies iš pagrindų skiriasi žemė. Ji – pastovumo įsikūnijimas. Judėti (drebėti) ji ima tik išskirtiniais atvejais, stipriai įskaudinta, − kai keikiama, mušama rykšte ar kuomet mato, kad „tėvai nuo vaiko verkia“, t.y. vaikai skaudina tėvus. Be to žemė, priešingai vandeniui, yra tyli, ji moka saugoti paslaptis.


Baltų mitologijoje visos pasaulio būtybės įgauna būdą iš pamatinių kosmologinių pradų, jų tarpusavio pusiausvyros ir dermės, todėl dievų ir žmonių prigimtis turi nemaža panašumo. Dievai, būdami archetipiniais pavyzdžiais, padeda ir žmogui perprasti savo būdą lyginantis su viena ar kita dievybe. Žaibą valdantis Perkūnas – stiprus ir ūmus. Gabija – linksma, spragsinti židinio ugnis, kuri sužiebta stipriai liepsnoja, bet nakčiai po pelenų patalais ramiai miega. Aitvaras – greitas kaip vėjas ir ūmus kaip ugnis. Žemyna – rami ir motiniška. Baltų mitologija yra turtinga dievybių, kurie išreiškia skirtingas prigimtis ir būdo bruožus. Kokio baltų dievo archetipą atitinkate jūs?


Apie baltų dievus, jų charakterius, buveines ir teikiamas vertybes plačiau papasakosiu viešoje paskaitoje „Baltų mitologijos sąranga“, kuri vyks kovo 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje (plačiau žr. čia).


Kovo 19 d. 17 val. paskaita bus kartojama Kauno tautinės kultūros centre (plačiau žr. čia).


Viešų paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ vyks kovo−balandžio ir rugsėjo−spalio mėnesiais Vilniuje ir Kaune. Sekite informaciją LNB ir KTKC renginių kalendoriuose ir „Vykinto kelių“ fb paskyroje.


O norinčius išgirsti apie baltų dievus keliaujant po baltų šventvietes kviečiame prisijungti prie „Vykinto kelių“ ekskursijų po Lietuvą. Taip pat galima užsisakyti paskaitą Jus dominančia baltų kultūros tema.



MB Vykinto keliai, registracijos nr. 304925277. A/s LT37 3500 0100 0402 0987, Paysera LT

Pašulniškių vs. 1, Pašulniškės, LT-15210 Vilniaus r. 

tel. 8 613 11178, vykintokeliai@gmail.com