Griaudulinės, arba griausmas vasarį

Vasario 2 dieną pagal liaudišką kalendorių švenčiamos Grabnyčios. Tai bažnytinė šventė, kurios liaudiškas pavadinimas liudija ilgus ir sudėtingus krikščionybės ir prigimtinės religijos santykius.

Lietuviškas šventės vardas yra Griaudulinės. Taip ji raštijoje buvo vadinama nuo XVI a. vidurio iki XIX a. pabaigos. Šventės vardą nulėmė jos pobūdis – tądien buvo šventinamos žvakės, kurias žmonės naudojo apsaugai nuo perkūnijos. Žodis griaudulinė yra kilęs iš veikmažodžio griausti ir priklauso žodžių griaudėti, griausmas šeimai. Griaudulinės žvakės buvo plačiai naudotos saugant namus nuo žaibų ir gaisro iki visai netolimų laikų. Tokios žvakės ne tik buvo uždegamos perkūnijos metu, bet dedamos į namų pamatus.

Griaudulinių žvakių ryšys su perkūnija buvo akivaizdus bažnyčios tarnams. Jėzuitas Konstantinas Sirvydas XVII a. pradžioje išleistame trikalbiame lietuvių−lenkų−lotynų žodyne rašo: Zwakie grauduline „Gromnica. Tonitrualis candela“, Szwynte grauduline „Gromnica świeto, Candelaria“. Paaiškinimas „Gromnica. Tonitrualis“ neleidžia abejoti, kad žvakių ir šventės pavadinimas yra kilęs iš jų teikiamos apsaugos nuo perkūnijos.