Vienas seniausių kapų Lietuvoje – žynio


Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai. Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“, apie kurį šiandien kalbame. Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis - apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje.


Lig šiol piešiniai ir net patys mirusiojo palaikai, rodomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, nedarė didesnio įspūdžio. Bet aplankius Donkalnį prie Kalniškių (Varnių sen., Telšių r.) - maždaug 50 x 110 m dydžio, 4 m aukščio nuošalią kalvą, kitados telkšojusio ežero salą – neliko nė mažiausios abejonės, kad tai kertinė vieta.


Beje, 1984 m. birželio mėnesį atidengus žynio ir, spėjama, kartu su juo palaidotos 25-30 m. amžiaus moters kapus, taip atšalo oras, kad, atvykus antropologui prof. Gintautui Česniui, teko kurti laužą ir virš ugnies šildyti besidarbuojant sužvarbusias rankas - prisimindamas šias dienas po keleto metų rašė ekspedicijos vadovas prof. Adomas Butrimas.


Nuo pirmojo ir kol kas vienintelio žinomo priešistorinės Lietuvos žynio mus skiria daugiau kaip 8000 metų, bet pomirtinio gyvenimo už vandenų arba marių saloje vaizdiniai atpažįstami iš pasakų ir maža dalele dar suprantami. Gali būti, kad lėčiau tekantis laikas Donkalnyje leidžia pajusti ir tolimus akmens amžiaus bendruomenės žynio galios atgarsius, šventos ugnies dvasią (kapinyne aptikta ir didelė gili ugniavietė), atrodo, čia tirpsta ir pasaulius skiriančios ribos.


25 kabučių vėrinys iš žvėrių dantų, kuris rastas ant Donkalnio žynio galvos (Butrimas A. Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 114)

Raudonos ochros (tai neorganinės kilmės pigmentas iš geležies oksido hidrato) kupina Donkalnio žynio kapo duobė (matyti žvėrių dantų kabučiais papuošta kaukolė) (Butrimas A. Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 48)

Baigiamas tirti Donkalnio žynio (priešakyje) ir šalia jo palaidotos moters (antrame plane) kapas (Butrimas A. Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 54)

Donkalnio žynio galva (Vytauto Urbanavičiaus skulptūrinė rekonstrukcija) (Butrimas A. Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 115)

Donkalnis (kapinynas buvusio ežero saloje) viduriniojo ir vėlyvojo akmens amžiaus laikais (Butrimas A. Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 35)

Donkalnis, žvelgiant iš vakarų (V. Vaitkevičiaus nuotrauka 2018 m.)

Susiruošus į ekskursiją, Donkalnio koordinatės

LKS94: 401103, 6187059 arba WGS84: 55.807861, 22.422349



1,095 views

MB Vykinto keliai, registracijos nr. 304925277. A/s LT37 3500 0100 0402 0987, Paysera LT

Pašulniškių vs. 1, Pašulniškės, LT-15210 Vilniaus r. 

tel. 8 613 11178, vykintokeliai@gmail.com