Kalbą apie keliones žiemą reikia pradėti iš toliau: išsiruošti iš namų spaudžiant šaltukui ir pučiant žvarbiam vėjui, kuris jutiminę temperatūrą dar labiau pažemina, yra tikrų tikriausias savęs išbandymas. Kaip tik tai omenyje turi Lietuvos legenda, į aštuntą dešimtį įkopęs žygeivis Algimantas Jucevičius, sakydamas, kad išeiti iš namų – pati sunkiausia užduotis, kurią tenka įveikti keliautojui. Kartu čia slypi ir didelis pasitenkinimas, nes taip patikrinamas užsispyrimas, valia, drąsa – tikrai ne kiekvienas ryžtasi keliauti žiemą.
Tačiau kuo šalčiau, tuo giedriau! Oras skaidrus, skaistus, o Saulė žeria gražiausius spindulius. Aplinkui viskas nuostabiai žiba ir žėri. Nuo mažiausio žvilgsnio kryptelėjimo atspindžiai lūžta ir taip atsispindi, kad neretai reikia ieškoti akinių nuo Saulės. Bet mūsų žiemos dienomis tokie šviesos pliūpsniai yra tikra atgaiva – pirmasis žiemos kelionių žavesys.
Pakėlus akis nuo žemės kyla antrasis žavesys – išryškėja iki tol ir jokiu kitu metų laiku taip gerai nematomi kalneliai ir daubos, keliai, labiausiai nepastebimi žmonių ir žvėrių takeliai, taip pat upių vagos, ežerų, pelkių, šaltinių kontūrai.
Jeigu neturi jokių tyrėjo ar ieškotojo užduočių, tai tokie vaizdai, kaip šis, prie Vėjų viensėdžio šaltinio (Elektrėnų sav.) yra paprasčiausiai gražūs, keliantys pasigėrėjimą; prisiminkim dar ir tai, kad šaltu oru stipriau sklinda srūvančio vandens garsas, o ši nuotrauka, deja, neleidžia pajusti užburiančio vandens raibuliavimo...
Baltas sniegas, net pati menkiausia jo danga, niūroje aplinkoje ryškina siluetus ir visas detales: žemės paviršiaus iškilimus ir įlinkimus, terasas, pylimus, griovius, apkasus.
Pažvelkime į dvi neredaguotas nuotraukas, kuriose Žuvyčių piliakalnis, esantis Elektrėnų savivaldybėje, įamžintas 2004 m. kovo 20 d. (viršuje) ir 2015 m. vasario 8 d. (apačioje):
Nežiūrint to, kad per dešimt metų piliakalnio būklė tik pablogėjo (alksnynas plėtėsi ir aukštėjo), žiema keliautojus Žuvyčiuose apdovanoja kur kas aiškesniu ir gražesniu vaizdu. Tiesą sakant, šią vietą nuo kelio ir paprasčiau pasiekti, nes nereikia brautis per dilgėles ir varnalėšas.
Galimybė pasiekti nepasiekiamas arba sunkiai pasiekiamas vietas yra trečiasis žiemos ekskursijų žavesys. Vien ko vertas vaikščiojimas ežerų ir marių ledu, lengvai pasiekiamomis tampa salos, pusiasaliai. Paprasta keliauti per arimus, dirvonus, žemapelkes ir aukštapelkes, kuriose vasarą ir dar ankstyvą rudenį baugu sutikti gyvatę, o žiemą ir kojų nesušlapsi, ir dar spanguolę gali rasi.
Tam, kad visos šios žavios žiemos kelionių ypatybės keliautojus tikrai žavėtų, žinoma, reikia tam tikro pasirengimo: patogių ir šiltų batų, kuriuose ne tik tilptų koja, bet dar liktų ir oro tarpas; tinkamai dar reikia apsaugoti ir apšildyti kelius, strėnas, riešus ir rankų pirštus; galvą taip pat turi dengti šilta kepurė arba skara, nes kūno šilumai didžiausią įtaką daro kojos ir galva.
Pirmoji Jūsų kelionė tegul nebus ilga. Apavą ir aprangą galima išbandyti apie namus, taip pat miesto sąlygomis. Leidžiantis toliau, nepramintais takais, didysis mūsų tikslas bus vienas ir mintys suksis apie tai, kaip atrasti žiemos žavesį!
Apie artėjančias ekskursijas su „Vykinto keliais“ išsamiau rašoma: https://www.vykintokeliai.lt/art-jancios-ekskursijos