Apie miegančią kariuomenę ir praeities galią
top of page

Apie miegančią kariuomenę ir praeities galią

Praeitį paprastai suvokiame kaip chronologiją – tai, kas praėjo ir tapo senove ar seniena. Tačiau visai kitaip praeitis buvo suvokiama sakytinės kultūros žmogaus. Sakmėse ir padavimuose praeitis niekur neišnyksta, bet toliau gyvuoja paraleliniame pasaulyje, tarsi atskiras laiko sluoksnis. Ji tik pasitraukia iš regimojo pasaulio – nugrimzta į požeminį pasaulį ir panyra į miego būseną.


Vienas iš raktinių praeities vaizdinių − mieganti kariuomenė. Kartais ji pabunda ir paliudija savo būtį, leidžia ją patirti, regėti ir girdėti. Tokios akimirkos tampa padavimų siužetais. Vienas jų, užrašytas 1936 metais, miegančią kariuomenę lokalizuoja Gedimino pilies kalne:


Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą valandą; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogus iš turgaus su neparduotom avižom. Prie to kalno jį pasitinka koks senelis ir klausia:

− Ką čia veži?

− Avižas, − atsakė jam žmogelis, − nepardaviau ir vežuos.

− Na, tai parduok man.

− Gerai, galiu.

Senukas liepė vežti avižas paskui jį. Privažiavo prie kalno, atidarė kalne duris geležines, kurių pirma suvis nebuvo matyti, ir liepė nešti vidun ir pilt arkliam loviuosna. Žmogelis pradėjo nešt ir pilt, kur liepta. O raitelių, sako, o raitelių! Arkliai lygiai sustatyti, o ant jų sėdi kareiviai ir miega. Visiems arkliams padėti loviai ir anys iš jų ėda avižas. Taigi ir neša žmogelis avižas. Tik jį senelis pamokė, kad neužkliudytų kareivių. Vis tik nešdamas avižas iš netyčių bakstelėjo kojon su maišu.

− Kas – švento Kazimiero diena? Švento Kazimiero diena! – sušuko užkliudytasai kareivis, bet, negavęs jokio atsakymo, vėl užmigo.

Sunešus avižas, senelis užmokėjo pinigus ir, prisakęs, kad kas atsitiko, to niekam nepasakotų, liepė važiuot savo keliu. Žmogeliui išvažiavus, vėl užsidarė kalne durys, kaip niekur nieko.

Žmonės kalbėdavo, kad ten miega švento Kazimiero kariuomenė ir laukia, kada ateis ta švento Kazimiero diena, kada jai reikės kariauti už Lietuvą. (Žemės atmintis, 1999, p. 13)


Zigmunto Čaikovskio piešinys „Vilniaus pilies vaizdas“. 1940 m. Lietuvos dailės muziejaus rinkiniai. LDM G 3422. https://www.limis.lt

Mieganti kariuomenė – tai piliakalnių požemiuose slypinčių praeities galių vaizdinys. Padavimuose yra daug praėjusio laiko ženklų – pasakojama apie senovės karžygius ir valdovus, kurie iki šiol tebebudi apsirengę senoviniais šarvais, o žmogui, pardavusiam kariuomenės reikmėms šieną ar pakausčiusiam žirgus, atsilygina senoviniais, prieš šimtus metus iš apyvartos išėjusiais pinigais. Kai kuriems sakmių veikėjams nutinka taip, kad grįžę iš požeminio pasaulio jie sužino prabėgus tris, keliasdešimt, šimtą ar net tris šimtus metų...


Apie miegančią kariuomenę yra pasakojama ten, kur kadaise buvusios senosios pilys – svarbūs kariniai, politiniai ir administraciniai centrai. Kariuomenė miega ne tik po Gedimino kalnu, bet ir Kauno pilies požemiuose, Kernavėje, Senuosiuose Trakuose, Veliuonoje, Medvėgalio ir Šatrijos piliakalniuose ir dar ne vienoje Lietuvos vietoje. Jei neturėtume rašytinių istorijos šaltinių, į svarbias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės vietas mus nuvestų padavimai apie požemių karius.


Mieganti kariuomenė – tai snaudžianti, tačiau nepražuvusi praeities galia. Tačiau nuo priešų apgina ne priskėlusi praeities kariuomenė, o žmonės, atradę ryšį su praeitimi ir jį branginantys. Tik tuomet, kai praeitis liaujasi būti chronologiniu laikotarpiu, o tampa protėvių žiniomis ir dvasinėmis vertybėmis, perimamomis ainių, ji tampa gyva. Lankydami miegančių kariuomenių saugomus piliakalnius, kaip Gedimino kalną, Senųjų Trakų piliakalnį, Kernavę ar Veliuoną, neturėtume užmiršti, kad jų požemiai yra simbolinės talpyklos, sukaupusius daugelio kartų praeities galias.


Norinčius atrasti snaudžiančios Gedimino kalno praeities sluoksnius − nuo I tūkstantmečio pr.m.e. iki 1863 m. sukilimo vadų ir 1919 m. sausio 1 d. atkurtos Lietuvos respublikos trispalvės – kovo 23 d. kviečiame į ekskursiją „Ar Gedimino kalne tebemiega kariuomenė“, kurią ves archeologai prof. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Gediminas Petrauskas. Plačiau apie ekskursiją žr. čia.


Vietos, kurių dar nesame įtraukę į artimiausius planus, gali tapti Jūsų asmeninės kelionės objektais - kviečiame užsakyti kelionės maršrutą arba kelionę su vadovu savo šeimai, bičiuliams ar bendradarbiams.


725 peržiūros
bottom of page