Didžioji lietuvių siena. Kas už jos?

Updated: Nov 6, 2019

XIII a. Lietuvą nuo šiaurinių ir rytinių kaimynų saugojo „Didžioji siena“. Maždaug 560 m, o gal ir dar ilgesnė, 2 ar 3 metrus viršun kylanti rąstų siena, tiesa, nebuvo aklina - sąjungininkams ir pirkliams atsiverdavo Vokės vartai.


Net jeigu sienos statybai nereikėjo gabenti medžiagų iš šalies, vis tiek atliktų darbų mastas pribloškia - gynybinio griovio kasimo, pylimo įrengimo ir sienos statymo darbai buvo atlikti ne mažiau kaip 7 ha plote ir suvaldyta tūkstančiai kubų žemių.

Lietuvos piliakalnių pylimai paprastai yra 20-40 m ilgio, tad Rėkučių miške išlikęs gynybinis pylimas juos pranoksta keliolika kartų.

Rėkučių gynybinio pylimo rekonstrukcinis piešinys, remiantis jo pjūviu (pagal: Girininkas A., Semėnas V. XIII a. Rėkučių gynybinis įrenginys // Kultūros paminklai, 1995, t. 2, p. 29).

Rėkučių pylime archeologų surasta anglis yra datuota laikotarpiu tarp 1120 ir 1240 m. Istorikas Artūras Dubonis tikslina - 1229 m. Livonijos kalavijuočiai nuniokojo šį kraštą, tad įtvirtinimų ruožas su medinėmis pilimis, bokštais, pylimais galėjo būti įrengtas XIII a. 4 dešimtmečio pradžioje.

Menama ankstyvosios Lietuvos valstybės gynybinė linija šiaurėje. Rombais pažymėti piliakalniai, punktyru - Rėkučių pylimo vieta (pagal: Girininkas Algirdas. A defence installation of the developing Lithuanian State // Archaeologia Baltica, 2007, vol. 8, p. 355).

Visapusiški tyrimai ateityje, matyt, dar patikslins Rėkučių pylimo istoriją. Vietovės topografija rodo, kad vakaruose prie Žeimenio ežero prasidedantis pylimas rytuose telkšančio Vajuonio ežero galėjo ir nesiekti. Jeigu Vokės vartais vadinama ir padavimus apie senovės karus, raitą sargybą išsaugojusi kalva buvo piliakalnis - radiniai iš pirmojo archeologų šurfo tokį spėjimą sutvirtina - tuomet už 80 m esantis XIII a. Rėkučių pylimas laikytinas nutolusia šios pilies gynybinių įtvirtinimų dalimi.

Trimatis Vokės vartais vadinamos vietovės vaizdas su paaiškinimais. LiDAR duomenys

Tačiau tokia nauja pylimo - Didžiosios lietuvių sienos - interpretacija, jeigu ateityje bus surinkta dar daugiau duomenų, nemažina Rėkučių miško šlovės: vos už 170 m į šiaurę nuo pylimo išliko didžiausias šiandien Lietuvoje žinomas nežymiai iškiliu viršumi pilkapis. Protėvių darbo mastas stulbinantis, pilkapio dydis - 39,5 x 40,5 m, aukštis - 2 m!

Kitas panašus pilkapis - 34,5 m skersmens smėlio sampilas, apjuostas 3 m pločio grioviais, išliko pietinėje Švenčionių r. dalyje - Liūlinės pilkapyne. Tačiau ar šie pilkapiai buvo skirti laidoti, atlikti apeigas ar tarnavo ir tam, ir tam, šiandien niekas negali tiksliai pasakyti.


Norinčius savo akimis pamatyti Rėkučių pylimą, Vokės vartais vadinamą kalvą ir didžiuosius pilkapius, kviečiame į lapkričio mėnesio ekskursijas su "Vykinto keliais". Plačiau žiūrėti čia.



MB Vykinto keliai, registracijos nr. 304925277. A/s LT37 3500 0100 0402 0987, Paysera LT

Pašulniškių vs. 1, Pašulniškės, LT-15210 Vilniaus r. 

tel. 8 613 11178, vykintokeliai@gmail.com