Didžioji lietuvių siena. Kas už jos?

XIII a. Lietuvą nuo šiaurinių ir rytinių kaimynų saugojo „Didžioji siena“. Maždaug 560 m, o gal ir dar ilgesnė, 2 ar 3 metrus viršun kylanti rąstų siena, tiesa, nebuvo aklina - sąjungininkams ir pirkliams atsiverdavo Vokės vartai.

Net jeigu sienos statybai nereikėjo gabenti medžiagų iš šalies, vis tiek atliktų darbų mastas pribloškia - gynybinio griovio kasimo, pylimo įrengimo ir sienos statymo darbai buvo atlikti ne mažiau kaip 7 ha plote ir suvaldyta tūkstančiai kubų žemių.

Lietuvos piliakalnių pylimai paprastai yra 20-40 m ilgio, tad Rėkučių miške išlikęs gynybinis pylimas juos pranoksta keliolika kartų.

Rėkučių gynybinio pylimo rekonstrukcinis piešinys, remiantis jo pjūviu (pagal: Girininkas A., Semėnas V. XIII a. Rėkučių gynybinis įrenginys // Kultūros paminklai, 1995, t. 2, p. 29).

Rėkučių pylime archeologų surasta anglis yra datuota laikotarpiu tarp 1120 ir 1240 m. Istorikas Artū