Padavimai vietas susieja per dievybes, kurios palaiko glaudžius tarpusavio ryšius. Tokia trijų deivių-laumių draugystės vieta buvo Dubingių apylinkės. Priešais Dubingių piliavietę, kitame Asvejos ežero krante į pietvakarių buvo Laumių kalnas (Laumikonių k.), ant kurio gyvenusi viena laumė, antroji buvo įsikūrusi už pusantro kilometro esančiame Laumiaduobyje (pietiniame Asvejos krante, tarp Ankštos ir Sniegių k.), o trečioji − Rožiakmenyje (Pogroniškių k., Paberžės sen.), už 12 km. Nors būdamos skirtingose vietose, deivės kartu dainuodavusios sutartinę! Tautosakos rinkėjų dėka mus pasiekė šios sutartinės tekstas: viena laumė giedojo „Koja, koja...“, kita − „Tu kojela kojelyte“, trečia − „Tu kojute kojučiute“.
Tokie tekstai kaip šis byloja apie sutartinių gyvavimo paskutinę stadiją, kuomet nelieka pirminių tekstų ir melodijų, tačiau dar pastebimi jų pėdsakai - sutartinių perdirbiniai, parodijos. Molėtų krašte sutartinės išnyko seniai, XX a. pradžioje jų bespėta užrašyti vos keletas ir tos pačios be gaidų. Tad padavimas išsaugojo žinią apie šiam kraštui kadaise būdingą sutartinių tradiciją. Bet svarbiausia yra tai, kad išliko liudijimas, jog tarp trijų skirtingų vietovių – Laumių kalno, Laumiaduobio ir Rožių akmens kadaise būta sakralinių ryšių tinklo. Sakytinė tradicija yra neišsemiamas žinių šaltinis!