Vėlinės turi daug vardų - Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės... Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena). P
rieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Paskutinis valgis buvo gaidiena, kurios paragavę visi pasidalindavo į gabalėlius supjaustytą gaidžio skiauterę, kad būtų linksmi ir laimingi!
Tokie Stalai dar prieš šimtą metų buvo keliami ne tik per Vėlines, bet ir dar kelis kartus per metus prieš didžiąsias šventes – Užgavėnes, Velykas, Sekmines, Žolines, Kalėdas (lietuviškos Kūčios yra tokių mirusiems skirtų vaišių liekana).
Radijo laidoje "Ryto rasa krito" galima paklausyti platesnį Daivos Vaitkevičienės pasakojimą apie senąsias Vėlines. https://www.lrt.lt/…/10137…/ryto-rasa-krito-2018-10-28-09-05
