Koks lobis paslėptas prie Neries?

Koks lobis paslėptas prie Neries?

Po daugelio metų vėl įkopus į Budelių piliakalnio pylimą atsivėrė užburiantys Neries slėnio toliai ir akimis neaprėpiama platuma. Atmintyje atgijo tai, kas apie Nerį svarstyta ir mąstyta, kas girdėta iš vietos gyventojų gudiškai, lenkiškai, lietuviškai. Daugelis keliautojų tokį pat pasigrožėjimo jausmą išgyvena Kernavėje, pirmą kartą atėję į regyklą prie koplyčios arba pažvelgę į Neries slėnį nuo Pilies kalno šlaito.

Budelių piliakalnio pylimas, žvelgiant iš aplinkinių laukų pusės. Zenono Baubonio nuotrauka, 1999 m.

Galimybė žvelgti iš aukštai ir malonumas matyti taip toli, o svarbiausia - įstabus Neries vidurupio kraštovaizdis lemia, kad keliautojo jausmai Kernavėje ir Budeliuose sutampa. Skirtumas tik tas, kad apie Kernavę žino visi, o Budeliuose iki šiol buvojo retas. Bet jau žiba viltis, kad šis piliakalnis ne tik bus baigtas tvarkyti, o ir prižiūrėtas ateityje. Šį kartą jį „vaduoti“ iš alksnių ir lazdynų nelaisvės ėmėsi Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai.

Tvarkomas stačiašlaitis Budelių piliakalnis iš Neries pusės. Gyčio Grižo nuotrauka, 2018 m.

Budelių piliakalnis visuotinai vadinamas Skarbu, kas išvertus iš lenkų į lietuvių kalbą reiškia lobį. Be abejonės, kalba eina apie mitinius turtus, kurie piliakalnio požemiuose buvo paslėpti karo metais, atsidūrė ten kartu su prasmegusia bažnyčia ar ištaigiai laidojant vieną iš Lietuvos kunigaikščių.

Kitados istorikui Konstantinui Avižoniui atrodė, kad Budelių piliakalnis buvo vienas iš svarbiausių Kernavės gynybinių punktų, todėl ir... tikrai didelis turtas. Šiandien brangiausia vertybė, atrodo, yra regykla, kur dera reto grožio vaizdas su gilią praeitį menančiu pasakojimu.

Vaizdas į šiaurės rytus nuo Budelių piliakalnio pylimo. V. Vaitkevičiaus nuotrauka, 2019 m.

Mažiausios abejonės nekelia žinia, kad nuo Budelių Skarbo atsiveria istorinė Neries žemė; vos už 11 km į rytus plyti Kernavė. Metraščiai išsaugojo vieno iš XIII a. pirmos pusės Neries kunigaikščių - Parbaus vardą (Parbusse de Nere). Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Neries žemę jau dalijosi kitos - Vilniaus ir Trakų kunigaikštystės.

Be to pabrėžtina, kad žemiau Vilniaus Neries slėnis platėja, jame daugėja sodybų, įsikūrusi viena kita gyvenvietė. Ši savita gamtos kertelė nuo seno vadinama paneriu ir turi toli gražu ne vien geografinę reikšmę. Panerys talpina ir gyvenseną, glaudžiai susijusią su upe, ir daugelį kultūrinių reiškinių arba savybių, kurios pranyksta nutolus nuo Neries vos kiek daugiau nei puskilometrį.

Valiukiškės - panerys tarp Kernavės ir Budelių. Zenono Baubonio nuotrauka, 2007 m.

Norinčius aplankyti Budelių piliakalnį ir kitas XIII-XIV a. kraštovaizdžio vietas kviečiame kovo mėnesį prisijungti prie ekskursijos po Elektrėnų ir Kaišiadorių kraštą. Plačiau apie šią ir kitas ekskursijas skaitykite čia.


Vietos, kurių dar nesame įtraukę į artimiausius planus, gali tapti Jūsų asmeninės kelionės objektais - užsakykite kelionės maršrutą arba kelionę su vadovu savo šeimai, bičiuliams ar bendradarbiams.



265 views

MB Vykinto keliai, registracijos nr. 304925277. A/s LT37 3500 0100 0402 0987, Paysera LT

Pašulniškių vs. 1, Pašulniškės, LT-15210 Vilniaus r. 

tel. 8 613 11178, vykintokeliai@gmail.com