Laimiškis

Jau prieš daugelį metų nuojauta kuždėjo, kad Laimiškiu vadinama Beržtalio upelio gelmė prie Gataučių kaimo (Pakruojo r.) vienintelė Žiemgaloje ir visoje Lietuvoje išsaugojo deivės Laimos vardą. Žinojome daug panašių vietų upėse vadinamų Raganinėmis apie Biržus, Kupiškį, Pasvalį, tačiau Laimiškis išliko tik vienas.*

Šiandien, jau parengus Pakruojo šventviečių sąvadą, galima patvirtinti, kad spėjimo būta taiklaus: Laimiškis kartu su Raganų kelio, Gojaus, Milžinkapio (senojo geležies amžiaus pilkapio) vieta priklauso vienai šventai vietovei, plytėjusiai tarp Gataučių pietuose, Skarulių šiaurės vakaruose ir Steigvilių rytuose.

1918 m. Gataučių gyventojams skirstantis į viensėdžius Laimiškis atiteko Zigmantui ir Kazimierai Spudams ir buvo jų gyvenamas lygiai 30 metų. 1948 m. gegužės 22 d. Spudai su sūnumi Aleksandru buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, 1965-aisiais sodyba nušluota nuo žemės paviršiaus.

Beržtalio Laimiškyje pasisekdavo sugauti daug žuvų. Atseit, kad laimi čia – 1935 m. aiškino Juozas Pupinis mokytojai J. Burakauskaitei, pildžiusiai Gataučių kaimo žemės vardyno anketą. Kiti liudijimai taip pat susiję su žuvinga – gilesne ir platesne Beržtalio vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad Neryje tokios vietos, kuriose visuomet pasiseks žvejyba, suprask, būsi apdovanotas žuvimi ir tapsi laimingu, buvo vadinamos upės Karvutėmis. Kaip tik nepaprastos Laimos (sakmėse dar vadinamos Laume) karvės gelbėjo žmoniją nuo bado, kol vieną naktį neiššalo, palikdamos žvyrynuose pribarstytų belemnitų - sušalusių tešmenų spenių...

Taigi, Gataučių Laimiškis - viena iš nedaugelio šventviečių Lietuvoje, kurios akivaizdžiai susijusios su Laima. Deivė reiškėsi per vandenį, konkrečioje į rytus srūvančios upės (tai dar vienas šventvietės požymis) vietą. Laimė čia buvo patiriama kaip žvejybos sėkmė (žuvies laimikis) arba, kaip rodo pavyzdžiai iš kitų vietovių, maudantis Rasų (vasaros saulėgrįžos, birželio 23-24 d.) naktį.

Laimiškio viensėdžio įkūrėjai Zigmantas Spudas (1883–1950) ir Kazimiera Kanišauskaitė-Spudienė (1903–1964) (iš Aleksandro Spudo šeimos albumo)

Laimiškis, žvelgiant iš pietų (dešiniojo Beržtalio kranto). Ąžuolai mena Spudų šeimos gyvenimą (V. Vaitkevičiaus nuotrauka 2018 m. balandį)

XX a. 4 dešimtmetis. Žvejyba Beržtalyje (iš J. Šliavo fondo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje)

Laimiškis 1890 m. topografiniame žemėlapyje M 1: 21 000

Tolyn į rytus nuo Laimiškio plyti numelioruoti laukai (V. Vaitkevičiaus nuotrauka 2018 m. balandį)

Norintiems į ekskursiją, Laimiškio vieta: (WGS84) 56.172193, 23.987641 arba (LKS94) 499235, 6226493

* Daugiau apie Žiemgalos Raganines galima perskaityti: http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_TD_23_2002.pdf