Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado:

Velnio tiltas, vis sakydavo. Ties Rumšiškėmis tiltą dėjo velniai pervesti karalaitei, panytei. O ji meldėsi, kad tik nepadarytų to tilto, kolei gaidžiai pradės giedoti. Taip velniams bedirbant tiltą, gaidžiai užgiedojo, velniai išlakstė ir tiltas liko nebaigtas.