1990-ųjų rudenį Vykinto keliai atvedė į Mikytus ant Plungės ir Skuodo r. ribos. Kas gyvenime nelankė Mikytų Alkos kalno, tas nepažino senosios Žemaitijos!
Šiai šventvietei priklauso ne tik stačiašlaitis kalnas reikšmingoje takoskyroje tarp Nemuno, Ventos, Bartuvos baseinų, bet ir pėduotasis akmuo, Maldų šulinys - akmenimis išgrįsta švento šaltinio vieta. Kažkur čia randama druskos, kalnas pranašauja orų permainas, urvuose gyvenę švedai, o prancūzai kareiviai turėjo virtuvę... Visi šie ir dar daugelis kitų pasakojimų - iš Mikytų padavimų ir sakmių vėduoklės.
Pėda Mikytų akmenyje - ypatingai graži. Mitologiniu požiūriu ji žymi duris į kitą pasaulį, baltų dievų buveinę ar jų pasirodymo vietą. Tereikia turėti drąsos ir kantrybės.