Vykinto keliais - per baltų atminties pievas

Praėjusią savaitę istorikų forume pas Lietuvos Respublikos Prezidentą buvo išsakyta daug nuomonių apie mūsų tautos atmintį, istorinį visuomenės raštingumą ir valstybės istorijos politiką. Man susidarė viltingas įspūdis, kad bus pripažįstamos įvairios atmintys, o jų sergėtojai kviečiami nutraukę karus dėl praeities kreipti žvilgsnį į šiandieną ir ateitį. Kitais žodžiais tariant, margaspalvės atminties lankos šiandien neturėtų būti ypatingu būdu ravimos, purškiamos herbicidais. Piktžolių pievose nelieka kasmet laiku jas šienaujant ir grėbstant...

Margaspalvė pieva prie Vindziulių kaimo (Elektrėnų sav.). V. Vaitkevičiaus nuotrauka, 2015 m.

Kaip atsiranda visuomenę skaldančios skirtingos atmintys? Vienos kyla iš šeimos ir lydi mus nuo mažumės, kitos yra ugdomos mokykloje, trečias pagimdo dėmesys, sąmoningas žinių ieškojimas ir turtinimas (plg. raginimą „įsidėti naujieną į galvą“). Tad prisiminimas yra ir pastanga, išmoktas dalykas. Mūsų valioje ir galioje prisiminti tai, ką norime išsaugoti, su kuo pasirenkame gyventi.